„Sveikata yra didžiausias žmogaus turtas“ – tokių ir panašių posakių galime rasti įvairaus žanro ir laikotarpio literatūroje. Tai ne tik didžiausias turtas, bet ir džiaugsmas, ir rūpestis. Vis dar diskutuojama, kaip sveikatą suprantame ir ar įmanoma šį turtą susikrauti bei išsaugoti. Sveikatos ir medicinos specialistų nuomone, daugiau nei 50 % sveikatos būklės lemia mūsų pačių veiksmai, paveldimumas ir aplinka – 40 %, o medicina tik iki 10 %. Taigi, nepaisant kai kurių sunkiai kontroliuojamų veiksnių, pagrindinis vaidmuo tenka mums patiems. Taip pat priešingai nei materialinių vertybių ar turtų, sveikatos kaupti ar sandėliuoti, deja, negalime, todėl rūpintis sveikata svarbu visą savo gyvenimą – nuo vaikystės iki pat gilios senatvės. Vadinasi, turi susiformuoti įgūdžiai, lygiai taip pat kaip socialiniai ar higienos: praustis, valytis dantis ir t. t. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija: „Lengviau užkirsti kelią ligai, nei ją išgydyti”, todėl ypatingai svarbu tą įgūdį išugdyti kuo anksčiau – vaikams. Deja, kartais, kai jau per vėlu, judėjimo stygiaus sukeltų ligų ar tam tikrų būklių išgydyti taip ir nepavyksta. Tai apriboja pasirinkimų laisvę ir turi įtakos mūsų gyvenimo kokybei.
Taigi, kaip paprasčiausia padėti sau ir savo vaikui būti sveikam? Fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų, turintis susiformuoti jau vaikystėje. Fizinis aktyvumas lemia vaiko organizmo harmoningą vystymąsi ir sveikatą. Todėl sveikatinimo skatinimas turi būti vykdomas ir šeimoje, ir mokykloje. Sveikatinimo įpročiai formuojami vaikystėje turi būti stiprinami kiekvienais metais. Todėl svarbu, kad būtent vaikai suprastų, kaip tarpusavyje susiję fizinis aktyvumas, sveikatinimas ir sveikata. Šiuolaikinės technologijos aktyviai prisideda prie vaikų judėjimo ir fizinio aktyvumo stokos. Kompiuteriai bei televizija pakeitė žaidimus kieme. Ir nors taip vaikai labiau gilinasi į technologijų ir virtualaus pasaulio privalumus, būtina nepamiršti, jog fizinė būklė yra labai svarbi.
Judėjimas itin svarbus augančio organizmo vystymuisi. Fizinis krūvis didina raumenų masę, apimtį, jėgą ir stangrumą. Sausgyslės ir raiščiai sustiprėja, tampa elastingi, pakelia didesnį krūvį. Su vaiko fiziniu aktyvumu taip pat glaudžiai susijęs tinkamas kaulų vystymasis – taisyklinga kaulų struktūra susiformuoja tik jį veikiant gniuždymo ir tempimo jėgoms. Būtina parinkti tinkamą krūvį, nes tiek neveiklumas, tiek per didelis aktyvumas gali būti netinkamo kaulų vystymosi ir deformacijų priežastis. Judėjimas aktyvina kvėpavimo sistemą, nes plaučiams tenka atlikti didesnį darbą. Dėl to padidėja gyvybinis plaučių tūris ir įsisavinamo deguonies kiekis – daugiau jo patenka į besivystančius organus. Treniruojama širdis ir kraujagyslės. Kaip teigė žymus XVIII a. šveicarų gydytojas Samuel-Auguste Tissot „Fiziniai pratimai gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti fizinių pratimų”.
Puikiai suprasdami fizinio aktyvumo svarbą Vilniaus visuomenės sveikatos biuras ir Medicinos centras „Helona” ėmėsi iniciatyvos atkreipti visuomenės dėmesį į technologijų ir visuotinės kompiuterizacijos iššūkius visuomenės sveikatai. Sujungę turimas žinias ir patirtį, padedami puikių gydytojų ir kineziterapeutų vykdo projektą „Sveiki ir fiziškai aktyvūs vaikai – sveika visuomenė“. Projekto metu pagal sukurtą metodiką vertinama Vilniaus miesto mokyklų pradinių klasių (2-4 kl.) mokinių fizinės sveikatos būklė, suformuojamos rekomendacijos klasėms, mokykloms, taip pat ir kiekvienam vaikui individualiai. Rekomendacijos pristatomos mokytojams ir tėvams. Atsižvelgiant į vertinimų rezultatus ir rekomendacijas vedami praktiniai užsiėmimai, pasitelkiant žaidimus vaikams ir įtraukiant mokytojus bei tėvus. Plataus mąsto projekto metu vertinama daugiau nei 1000 Vilniaus miesto vaikų fizinė būklė. Metodikoje naudojamų testų pagalba įvertinama: kūno sudėjimas, funkciniai judesiai, sąnarių paslankumas (lankstumas), širdies ir kraujagyslių pajėgumas (per aerobinę ištvermę), vikrumas, reakcijos greitis, koordinacija.
Neabejojame, jog tai padės atkreipti dėmesį, o galbūt ir paskatins labiau domėtis savimi, savo kūnu. Būti fiziškai aktyviam – tai ne tik duoklė sportui ar fiziniam lavinimui, bet ir pats reikšmingiausias laimingesnio, turiningesnio bei sveikesnio gyvenimo veiksnys. Didelę įtaką tinkamai vaiko raidai turi tėvai ir mokytojai, todėl jie turi bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems. Rūpindamiesi tinkamu fiziniu vaiko vystymusi bei tuo, kad jis pakankamai judėtų, rūpinamės jo sveikata plačiąją prasme – fizine, psichine ir socialine.
http://www.vvsb.lt/formuoti-fizinio-aktyvumo-kultura-ugdyti-sveika-visuomene/
Projektą kuruoja: Martyna Milieškaitė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vilniaus visuomenės sveikatos biuras Tel. 8 5 234 02 35 El.p. martyna.milieskaite@vvsb.lt
Aušra Jančiulytė
Viešųjų ryšių specialistė
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
86 11 55949
ausra.janciulyte@vvsb.lt
