34 mln. litų prarijusi Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema (NESS) vis dar neveikia. Bet pinigų šios sistemos plėtrai vėl prašoma. Šįkart – elektroniniam receptui įdiegti. Ministerija jau pateikė projektą Centrinei projektų valdymo agentūrai vildamasi, kad ES pinigų ir šįkart bus įdėta į bedugnį NESS maišą.
Tarp dviejų didžiųjų sostinės gydymo įstaigų – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lazdynuose esančios Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės – jokio interneto ryšio.
Jei ligonis guli vienoje jų, o tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, atliekami kitoje, jam arba artimiesiems tenka gerokai pavargti.
Tenka prašyti medikų, kad jie radiologinį vaizdą perkeltų į kompaktinę plokštelę, už tai sumokėti, o paskui duomenis nugabenti į kitą ligoninę.
Negali konsultuoti per atstumą
Gydytojai specialistai taip pat neturi galimybės per atstumą konsultuoti ligonių – prisijungti internetu prie kitos ligoninės duomenų bazės.
Santariškių klinikos jau senokai naudoja elektronines ligos istorijas, kuriose kaupiami visų – radiologinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų duomenys.
Tačiau jeigu buvęs šios gydymo įstaigos pacientas pakliūva į kitą ligoninę, peržiūrėti jo ligos istorijos medikai neturi galimybių.
Pinigai – į bedugnį maišą
6 mln. litų ES paramos. Tiek pinigų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) norėtų gauti paslaugai „Elektroninis receptas” sveikatos sistemos įstaigose įdiegti.
Ministerija jau pateikė projektą Centrinei projektų valdymo agentūrai vildamasi, kad ES pinigų ir šįkart bus įdėta į bedugnį NESS maišą.
NESS neveikia, nors per pastaruosius šešerius metus buvo išbarstyta 34 mln. litų.
Priekaištų dėl to Sveikatos apsaugos ministerija ne kartą sulaukė ir iš Valstybės kontrolės, ir iš Seimo – Audito komiteto ir Antikorupcijos komisijos.
Kelia daug įtarimų
„Elektroninis receptas – dar vienas „elektroninis“ projektas, kuriam skirti pinigai bus išmesti į balą“, – tvirtina Seimo Antikorupcijos komisijos narys Kęstas Komskis.
Jis įsitikinęs: kad veiktų elektroninio recepto sistema, pirmiausia turi gyvybės įkvėpti pati NESS.
K. Komskio tvirtinimu, šiuo metu anaiptol ne visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos turi elektroninę išankstinės pacientų registracijos sistemą – pacientai negali į konsultaciją pas gydytojus registruotis internetu.
Į elektroninę erdvę ligos istorijas yra perkėlusios tik kelios šalies ligoninės. O ir tai jos padarė ne už NESS lėšas.
Todėl parlamentarui įtartinas atrodo ir SAM skubėjimas griebtis dar vieno projekto.
„SAM pradėjus rengti dokumentus elektroninio recepto projektui finansuoti kilo įtarimų, kad tai daroma neskaidriai. Paraiškai parengti buvo skirta labai mažai laiko. Konkursui rengtos sąlygos aplenkė net ir pačios SAM Korupcijos prevencijos skyrių“, – aiškino K. Komskis.
Jis įsitikinęs, kad projektą būtina stabdyti, antraip gali tekti grąžinti visus NESS kurti išleistus milijonus.
„Galbūt Europos Komisija dar nežino tikrosios NESS padėties. Bet ilgai to nepavyks nuslėpti“, – sakė parlamentaras.
Seimo Antikorupcijos komisija šį projektą ketina pataršyti vasario pabaigoje.
Klausimai – be atsakymų
Koks būtų projekto veiksmingumas? Kas mokės už mobilųjį internetą kaime ligonius lankantiems gydytojams? Kiek pinigų bus sutaupyta, jei nebereikės spausdinti kompensuojamųjų vaistų pasų?
Ar elektroninis receptas tebus popieriaus pakeitimas skaitmeniniu įrašu? Ar sistema talkins gydytojams, parinkdama vaistus pagal surinktą ligos kodą?
Tai klausimai, į kuriuos Antikorupcijos komisija dar nėra gavusi atsakymų.
Rengė teisinę bazę
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos, elektroninio recepto projektas – viena iš trijų NESS priemonių.
Kitos dvi – elektroninė ligos istorija ir išankstinės pacientų registracijos sistema veikia, nors ir ne visose Lietuvos gydymo įstaigose.
„Šios sistemos turi būti įdiegtos visur. O po to sukurtos ir jungtys, kad gydymo įstaigos galėtų tarpusavyje keistis pacientų tyrimų duomenimis.
Pinigų tam buvo skirta prieš porą metų, bet projektus teko stabdyti ir parengti teisinę bazę“, – aiškino R. Remeika.
Jo teigimu, elektroninio recepto sistema suteiks skaidrumo – nebeliks galimybės piktnaudžiauti skiriant vaistus.
Be to, nebereikės kompensuojamųjų vaistų paso (vienas kainuoja 50 litų). Bus sutaupyta ir gydytojų laiko.
Sistema būtų gera pagalbininkė
Kęstutis Štaras, Vilniaus Centro poliklinikos vadovas:
„Elektroninio recepto sistema, jei ji būtų deramai sukurta, talkintų ir gydytojams, ir ligoniams.
Ji galėtų būti susieta su Valstybinės ligonių kasos (VLK) valdoma informacine sistema.
VLK ir dabar turi ryšį su kiekviena vaistinių, išduodančių kompensuojamuosius vaistus. Tad reikėtų sukurti ir sveikatos priežiūros įstaigų ryšį su vaistinėmis.
Gydytojai šiuo metu jau rašo elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, pasirašydami juos elektroniniu būdu.
Tą patį galėtų daryti išrašydami ir elektroninius vaistų receptus. Tai taupytų jų laiką.
Sistema būtų naudinga ir ligoniams, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, nes jiems tenka nuolat vartoti vaistus.
Jie turėtų galimybę nusipirkti ne visą, bet dalį kompensuojamųjų vaistų pakuotės. Tokiu atveju nereikėtų iš karto sumokėti visos priemokos.
Be to, pirmąkart perkant vaistų atsirastų galimybė juos išbandyti ir įsitikinti, ar jie tinka – ar nesukelia alerginės reakcijos ar kitų šalutinių reiškinių.
Dabar, jei tai nutinka, tenka visą pakuotę mesti lauk, nors už ją ir yra sumokėta.
Valstybėse, kuriose buvo įdiegta elektroninio recepto sistema, vaistų suvartojimas, kaip ir išlaidos jiems kompensuoti, mažėjo.
Įtakos tam turi ir tai, kad įdiegtos programos neleidžia vienu metu skirti vaistų, kurie chemiškai yra nesuderinami. Taip vis dar nutinka, jei skirtingų vaistų ligoniui vienu metu išrašo keletas specialistų.“
Skiriamų milijonų litų vis negana
Kuriant NESS iki šiol panaudota 10 mln. litų iš Pasaulio banko ir 24 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos. Elektroniniam receptui įdiegti prašoma dar 6 mln. litų ES paramos.
SAM apskaičiavimais, įdiegus elektroninį receptą ir keitimąsi paciento tyrimų duomenimis elektroniniu būdu per metus būtų galima veiksmingai panaudoti 300 mln. litų.
Audrė Srėbalienė
„Lietuvos rytas“
