75 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Gamtoje, matyt, be vandens taip pat nevyktų „apykaitos” procesai. Tirpsta sniegas, lyja, saulutė kaitina vis kaitriau ir kaitriau. O mes prakaituojame, prakaituojame ir dar kartą prakaituojame…
Neprakaituodami neišgyventume
Deja, išvengti to neįmanoma. Prakaitavimas – viena iš svarbiausių mūsų organizmo šalinimo funkcijų ir vienas iš pagrindinių termoreguliacijos procesų. Jeigu atsitiktų taip, kad žmogus nustotų prakaituoti, jis paprasčiausiai mirtų. Pirma, organizme susidariusių toksinių apykaitos produktų būtų neįmanoma pašalinti per odos paviršių. Antra, pakiltų tokia kūno temperatūra, kad nebūtų galimybių išgyventi…
Prakaito liaukų mūsų kūne yra visur, tačiau daugiausia jų yra pažastyse ir kirkšnyse. 90 proc. prakaito sudaro vanduo (visa kita – medžiagų apykaitos produktai), kuris neturi jokio kvapo. Išskirtiniais atvejais (kai žmogus serga cukriniu diabetu, inkstų ir kepenų ligomis) prityręs gydytojas gali nustatyti ligą pagal jai būdingą prakaito kvapą. Sveikiems žmonėms nemalonus kvapas atsiranda dėl mikroorganizmų, kurie atsiranda išeinamosiose riebalų liaukų latakuose ir minta organinių medžiagų likučiais. Jų aktyvios gyvybinės veiklos rezultatas – dvokiančios merkaptanų grupės (beje, taip pat dvokia ir supuvę kiaušiniai) medžiagos. Žmogaus organizme vyrauja dviejų tipų mikroorganizmai: brombakterijos, kurios yra rūgštoko kvapo, ir difteroidai, kurių kvapas yra „dygus”.
Dezodorantas pagal poreikius
Ką reikia žinoti prieš pradedant kovą su nemaloniu kvapu pasitelkus į pagalbą dezodorantus ir antiperspirantus? (Matyt, nėra prasmės priminti, kad bet kokios kosmetinės priemonės tinka tik švariam kūnui!) Į dezodorantų sudėtį įeina baktericidiniai ir dezinfekuojantys priedai. Jie naikina mikroorganizmus, kuriems išnykus, išnyksta ir nemalonus kvapas. Dezodoranto efektyvumas priklauso nuo aktyvių priedų koncentracijos, taip pat nuo kosmetinės jo formos (losjonas, aerozolis, pieštukas, pudra, kremas).
Vienareikšmiai pasakyti, kokia kosmetinė forma yra geresnė, negalima. Viskas priklauso nuo jūsų pasirinkimo, prakaitavimo stiprumo ir odos jautrumo. Pavyzdžiui, ypač jautriai odai labiau tiks švelnūs emulsiniai kremai. Kelionėje, žinoma, patogiau naudotis pieštukiniu dezodorantu. Tai, beje, labai efektyvi ir be to, minkštinanti odą priemonė. Pudra tinka tuomet, jeigu ketinate vilkėti šilkinę palaidinukę: ji sugeria prakaitą ir neleidžia plonai medžiagai prilipti prie kūno. Jeigu jūs labai stipriai prakaituojate, galima naudoti losjonus (dažniausiai gaminami purškiamieji losjonai), nes į jų sudėtį įeina alkoholis, kuris lengvai stangrina ir sausina odą. Purškiamieji aerozoliai maksimaliai stangrina ir sausina odą, nes jų sudėtyje taip pat yra alkoholio. Tačiau jie netinka jautriai odai. Dezodorantų sudėtyje yra ir kitų priedų: triklozano, chlorheksidino, aktyviųjų medžiagų, žolelių ekstraktų (arnikos, hamamelio ir kt.).
Tais atvejais, kai dezodorantas ar losjonas yra skirti stipriam prakaitavimui mažinti, į jų sudėtį įeina labai aktyvūs baktericidiniai ir priešuždegiminiai priedai. Tokie dezodorantai laikomi gydomaisiais ir parduodami vaistinėse. Šios priemonės dažniausiai naudojamos prieš miegą, kad aktyviosios medžiagos spėtų įveikti mikrobus. Tačiau naudoti tokias priemones reikia atsargiai, nes jos gali pakenkti natūraliai odos mikroflorai.
Antiperspirantai: efektyvu, bet…
Antiperspirantai veikia kitaip. Jie iš esmės stabdo prakaitavimą. Prakaitas, be abejo, išsiskiria, bet į odos paviršių nepatenka. Taip atsitinka todėl, kad į šių preparatų sudėtį įeina organinis aliuminio junginys, kuris kietina odą, storina jos epidermį ir užkemša šalinimo liaukų latakus. Antiperspirantai purškiami tik ant tam tikrų odos vietų (kojų, pažastų), be to, juos kategoriškai draudžiama naudoti tuo atveju, kai gausiai prakaituojama (pavyzdžiui, dirbant sode, ypač karštą saulėtą dieną; lankantis saunoje, treniruoklių salėje, baseine). Reikalas tas, kad negalėdamas patekti į paviršių, prakaitas gali sukelti vietinį pažasties patinimą. Todėl gali atsirasti hidradenitas – prakaito liaukų uždegimas.
Prakaituojame ne vien dėl karščio
Bet kokiu atveju antiperspirantų naudoti kasdien nepatartina. Užuot naudojus efektyvius dezodorantus, pirmiausia vertėtų pašalinti sustiprėjusio prakaitavimo priežastis. Sakykim, žmogus dažniausiai gausiai prakaituoja, patekęs į stresinės situacijas, nes tai yra susiję su baimės hormonais, kurie patenka į kraują. Neretai gausiai prakaituojama sergant vegetacinės nervų sistemos ligomis, neurozėmis ar esant chroniškam nuovargiui. Reikalas tas, kad nervų ląstelės, nuolat dirgindamos prakaito liaukas, suaktyvina jų veiklą. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į neuropatologą. Ypač sunkiais atvejais, kai nepriklausomai nuo oro, tenka kelis kartus per dieną keisti marškinius, gydytojas gali skirti geriamųjų preparatų, kurie prakaito liaukų sekreciją veikia iš vidaus.
Na, o jeigu pastebėjote, kad pavargę ar susinervinę pradedate gausiau prakaituoti, nakčiai galite išgerti valerijono lašų arba namuose gydytis aromaterapija – raminamaisiais eteriniais aliejais.
