Lietuvoje beveik nėra prieinamos psichologinės pagalbos, teigiama Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) pranešime spaudai.
Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, skirta psichikos sveikatos sistemai, galima būtų sukurti modernias tarnybas, galinčias teikti psichologines konsultacijas ir psichoterapiją psichologinių sunkumų turintiems žmonėms, tačiau šios tarnybos gali ir nebūti pradėtos kurti.
Valstybinė psichikos sveikatos strategija, kuri Seimo buvo priimta balandžio mėnesį numato, kad turi būti pusiausvyra tarp biologinių, psichologinių ir socialinių pagalbos formų. Pranešime teigiama, kad psichikos sutrikimų gydymas vaistais jau yra pasiekęs vakarų Europos valstybių lygį, tačiau psichologinės ir socialinės intervencijos dar neišplėtotos.
Sveikatos ministerijoje sudaryta darbo grupė rengia programą, kuri turi numatyti prioritetines psichikos sveikatos sistemos infrastruktūros plėtos sritis. Numatomi prioritetai kietųjų investicijų į statybas, remontą, įrangos įsigijimą psichikos sveikatos srityje.
Kadangi darbo grupė buvo suformuota tik iš dviejų Sveikatos ministerijos atstovų bei keturių psichiatrų, nekviečiant kitų sričių psichikos sveikatos specialistų, LPS kreipėsi į ministeriją kviesdama ištaisyti įvykusią klaidą ir įtraukti sąjungos atstovus į darbo grupės sudėtį ir sprendžiant kitus aktualius psichikos sveikatos klausimus. Po šio kreipimosi į darbo grupę buvo įtraukti du LPS atstovai.
Kaip teigiama LPS pranešime, sąjunga pasisako prieš stacionarių psichiatrijos paslaugų plėtrą. Numatoma kurti krizių centrus, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai pažangu, tačiau jie planuojami kurti prie psichiatrijos ligoninių ir tokiu būdu plėtojamos stacionarinės paslaugos.
„Kyla grėsmė, kad didelė ES paramos dalis gali būti skirta psichiatrijos stacionarinių paslaugų suaugusiesiems plėtrai, o šių paslaugų Lietuvoje yra daugiau negu reikia. Tuo tarpu kokybiška psichologinė pagalba yra beveik neprieinama. ES parama suteiktų šansą pradėti kurti naujas, šiuo metu beveik neegzistuojančias psichologines paslaugas”, – įsitikinęs Robertas Povilaitis, LPS prezidentas.
„Lietuvoje, kuri pirmauja pasaulyje pagal savižudybių skaičių iki šiol nėra psichologinių bendruomeninių krizių intervencijos centrų. Žmonės patyrę psichologinius sukrėtimus neturi kur kreiptis ir negauna tinkamos psichologinės pagalbos „, – teigia dr. Evaldas Kazlauskas, LPS valdybos narys.
Šiuo metu psichologinę pagalbą gali gauti tiktai pasiturintys asmenys, kurie patys gali susimokėti už privačiai psichologų teikiamas paslaugas. Kiekvienam lietuviui prieinama bei laiku suteikta psichologinė pagalba padėtų palaikyti visuomenės psichologinę sveikatą bei prisidėtų prie psichikos sutrikimų prevencijos.
Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupei buvo pateikti konkretūs siūlymai steigti Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centrus kiekvienoje apskrityje. Šiuose centruose būtų siūlomos psichologinės terapijos šeimoms ir asmenims turintiems psichologinių sunkumų.
Tikimasi, kad bus pradėtos įgyvendinti Valstybinės psichikos sveikatos strategijos nuostatos, kur yra pabrėžiama būtinybė psichikos sveikatos sutrikimus gydyti ne tik medikamentais, bet suteikiant psichologinę bei socialinę pagalbą.
