Nustatyta, kad daugelis psichiatrijos ligoninių Europoje ne padeda psichikos sutrikimų turintiems žmonėms pasveikti, o atvirkščiai – padaro dar daugiau žalos paciento psichikai. Kaip teikia „Reuters”, daugelio Didžiosios Britanijos psichikos klinikų silpnoji pusė – uždaros patalpos be langų. O visuomenės blogoji ypatybė – itin neigiamas požiūris į turinčiuosius protinę negalę.
Psichiatrijos ligoninėse pacientai ne tik gydomi, bet ir iš naujo turi išgyventi prievartos, smurto ir įžeidinėjimų skausmą. „Šiandien per daug tokių gydymų įstaigų yra neveiksmingos ir mažų mažiausiai nesaugios”, – sako medikai. Nors su protiškai atsilikusiais elgiamasi tarsi su atliekomis, kas ketvirtas žmogus Didžiojoje Britanijoje patyrė kokių nors problemų, susijusių su psichikos ligomis.
Didžiosios Britanijos parlamentas išleido psichinės sveikatos įstatymo pataisą, kuri, pasak kritikų, pamina psichinėmis ligomis sergančių žmonių teises ir atbaido nuo gydymosi tuos, kuriems reikia ieškoti pagalbos, tačiau jie nedrįsta.
Pradėta neigiamai reaguoti į nevykusias valdžios pataisas, ir psichikos sutrikimų turinčių žmonių problema pagaliau tapo visuomeninė. Kadangi ši pataisa neskatina kreiptis psichologinės pagalbos, o atvirkščiai – atstumia, Didžiojoje Britanijoje padaugėjo nusikaltimų (ir žmogžudysčių), padarytų psichikos ligonių.
Psichikos sutrikimų turintys piliečiai (tiek Didžiosios Britanijos, tiek kitų šalių) psichiatrijos ligoninėse laikomi uždarose palatose baltomis sienomis, dar geriau prisimena patirtą smurtą ar psichologinį skausmą, nei būdami neutralioje aplinkoje tarp kitų žmonių.
Psichinių sutrikimų turintys žmonės per metus Didžiojoje Britanijoje įvykdo per 60 žmogžudysčių. Lietuvoje psichikos ligoniai taip pat dažnai nusikalsta. Prisiminkite neseniai iš psichiatrijos ligoninės pabėgusį P. Navicką, pravardę Gestapas.
Net ir psichiatrijos ligoninėje pacientai nėra visiškai saugūs tiek savo, tiek kitų žmonių atžvilgiu. Kaip teigia Nacionalinio psichiatrijos koledžo auditas, daugiau nei trečdalis pacientų psichiatrijos ligoninėse būna užpuolami, jiems grasinama ir todėl jie jaučiasi nesaugūs. Daugiau nei pusė psichiatrijos klinikų pacientų buvo smurto liudininkais.
Vienas iš galimų sprendimų šiai didelei problemai – sumažinti buhalterinius ir administracinius darbo krūvius personalui ir padidinti jų laisvą laiką nuo popierių, kurį slaugytojai galėtų praleisti atlikdami savo tiesiogines pareigas – prižiūrėdami pacientus.
