Mocartas gydo epilepsiją, teigia Didžiosios Britanijos mokslininkai. Jie atliko nedidelį tyrimą – savo pacientams 10 min. pasiūlė pasiklausyti Mocarto sonatos „K448” ir po to padarė jų smegenų nuotraukas. Iš nuotraukų matyti, kad klausantis muzikos dirba daug smegenų centrų: kairėje esantys „apdoroja”ritmą, o dešinėje – tembrą ir melodiją.
Gali būti, kad muzika paveikia ir tuos smegenų plotus, kuriuose kyla epilepsija. Pasiūlę Mocarto sonatos klausiusiems pacientams padaryti keletą popieriaus lankstinių ir karpinių, mokslininkai pastebėjo, kad pagerėjo epilepsija sergančiųjų erdvinio mąstymo įgūdžiai.
Analogiški tyrimai su žiurkėmis parodė, kad tie gyvūnėliai, kurie klausėsi Mocarto sonatos, lengviau įveikė labirintą nei paliktieji tyloje.
Beje, įdomu ir tai, kad vaikų, bandžiusių groti pianinu paprastas melodijas (ir Mocarto), testų rezultatai geresni nei tų, kurie mokėsi dirbti kompiuteriu. Žinoma, tiek tyrimų per maža, kad būtų galima daryti svarias išvadas, tačiau pakanka, kad Mocarto muzikos poveikis būtų ištirtas nuosekliau.
Galbūt muzika suteiks naujos vilties epilepsija sergantiems pacientams? Beje, nėra aišku, ar tokį poveikį turi tik Mocarto, ar ir kitų kompozitorių, pavyzdžiui, Bacho, muzika.
