Pastaruoju metu dažnai rašoma ir kalbama apie depresiją. Tačiau nedaugelis mūsų suvokia, kad žmogaus gyvenimą gali sutrikdyti ne tik depresija, bet ir priešinga jai būsena – manija. Jos apimtas žmogus jaučiasi galįs padaryti neįmanomus darbus, nuversti kalnus. Iš pradžių gali atrodyti, kad tokia būsena tik į gera, bet taip nėra. Toks sutrikimas, kai žmogų vargina periodiškai užeinančios depresijos arba manijos būsenos, vadinamas bipoliniu sutrikimu. Kaip atpažinti šią ligą ir padėti ja sergančiajam?
Bipolinis sutrikimas – lėtinė psichikos liga, kuriai būdingi besikeičiantys depresijos ir manijos epizodai.
Ligos eiga būna įvairi. Praėjus manijos ar depresijos epizodui, žmogus grįžta į normalią būseną, jaučiasi sveikas.
Bipoliniu sutrikimu dažniausiai suserga jauni žmonės – iki 30 metų amžiaus. Liga paprastai prasideda staiga. Manijos simptomai gali trukti nuo keleto dienų iki kelių mėnesių. Manijos epizodai paprastai trunka trumpiau nei depresijos. Kartais po pirmo ligos epizodo žmogus keletą metų jaučiasi visiškai sveikas, nesikartoja nei manijos, nei depresijos epizodai. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus visiškai pasveiko. Ši liga linkusi kartotis, jai būdingas sezoniškumas (ligonių būsena pablogėja rudenį ir pavasarį). Kai kurie pacientai ir jų artimieji net tiksliai žino, kada ištiks eilinis ligos epizodas.
Kuo bipolinis sutrikimas skiriasi nuo depresijos?
Bipoliniu sutrikimu sergama rečiau nei depresija. Jei tikimybė susirgti depresija kiekvienam iš mūsų yra 2–15 proc., tai bipoliniu sutrikimu – tik 0,6–2 proc.
Bipolinis sutrikimas nuo depresijos skiriasi tuo, kad ligoniams gali pasireikšti ne tik depresija, bet ir priešinga jai būsena – manija. Kai kurių manijos simptomų (pagerėjusios nuotaikos, padidėjusio aktyvumo, sumažėjusio miego poreikio) nei ligonis, nei jo artimieji nelaiko liga, priešingai, daugeliui net atrodo, kad ši būsena maloni ir naudinga. Deja, taip nėra. Dėl pasikeitusio, dažnai neprognozuojamo ligonio elgesio gali atsirasti problemų darbe, šeimoje.
Negydoma liga progresuoja, manijos būsena gali pereiti į psichozę, kurią gydyti gali tekti ligoninėje. Kad taip nenutiktų, ligonis ir jo artimieji turėtų pažinti ligos simptomus ir kreiptis į gydytoją.
Depresijos simptomai:
•liūdna nuotaika, graudumas, greitos ašaros;
•sutrikęs miegas (nemiga arba, priešingai, padidėjęs mieguistumas);
•valgymo sutrikimai (apetito sumažėjimas, svorio kritimas, rečiau – padidėjęs apetitas, svorio augimas);
•dirglumas, pyktis, nerimas, perdėtas rūpinimasis;
•pesimizmas, abejingumas viskam;
•energijos netekimas;
•kaltės, savęs nevertinimo jausmai;
•neryžtingumas, negalėjimas apsispręsti;
•nenoras bendrauti su žmonėmis;
•abejingumas tai veiklai ir malonumams, kurie anksčiau teikė džiaugsmą;
•nepaaiškinami skausmai, pasikartojančios mintys apie mirtį ar savižudybę.
Manijos simptomai:
•pakili nuotaika, perdėtas optimizmas ir pasitikėjimas savimi;
•sumažėjęs miego poreikis, nuovargio nejautimas;
•padidėjęs aktyvumas;
•pagreitėjęs kalbos tempas;
•padidėjęs išsiblaškymas, negalėjimas sukaupti dėmesio;
•nerealus savo gebėjimų vertinimas;
•staigūs nuotaikos svyravimai;
•sunkiais atvejais gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai (tokia būsena, kai žmogus yra įsitikinęs nebūtais dalykais, nesugeba teisingai vertinti įvykių ar situacijos, jo negalima įtikinti jokiais argumentais, liudijančiais objektyvią tiesą).
***************************
„Kažkas su juo ne taip”, sako artimieji, draugai ir bendradarbiai, pastebėję, kad gerai pažįstamas žmogus staiga nei iš šio, nei iš to tampa linksmas, džiugus, jo nuotaika pakili, euforiška. Kiti ligoniai tampa labai ekspansyvūs: nepaprastai veiklūs, aktyvūs, imasi jiems nebūdingos veiklos, apie kurią būdami sveiki net neužsimindavo.
Manija sergantys žmonės vėlai gulasi, anksti keliasi, dažnai miega tik 2-4 valandas per parą ir iš pradžių nesijaučia pavargę.
Padidėjęs aktyvumas skatina sergančius manija žmones kurti nerealius planus, vienu metu imtis daugelio darbų ir sumanymų. Visad buvęs ramus ir tylus žmogus, susirgęs manija, nenustygsta vietoje, darosi jautrus ir išsiblaškęs, nepajėgia atsipalaiduoti. Toks jo elgesys dažnai šokiruoja aplinkinius, sukelia jiems didelį stresą. Ištiktas manijos epizodo žmogus linkęs bendrauti net su mažai pažįstamais ar visiškai nepažįstamais žmonėmis, gali sudaryti sandėrius, dėl kurių vėliau tenka gailėtis. Manija sergantieji būna labai išlaidūs, leidžiasi į atsitiktinius lytinius santykius, nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus. Keičiasi net įprastas aprangos stilius – manija sergantis žmogus dažnai ima rengtis itin ryškiais ir spalvingais drabužiais.
Kokios bipolinio sutrikimo priežastys?
Tiek depresija, tiek bipoliniu sutrikimu serga įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Šio sutrikimo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Manoma, kad bipolinį sutrikimą lemia genetinės priežastys– šia liga dažniau serga žmonės, kurių giminėse ar šeimoje buvo arba yra sergančiųjų bipoliniu sutrikimu. Jei depresija moterys serga du kartus dažniau nei vyrai, tai bipoliniu sutrikimu vienodai dažnai serga ir vieni, ir kiti.
Kaip gydomas bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas – sunki liga, kuri išvargina ne tik ligonį, bet ir jo artimuosius. Šis sutrikimas susijęs su psichologinėmis problemomis: manijos epizodą patyrę žmonės pasveikę jaučia didžiulę kaltę dėl savo elgesio, pradeda vengti žmonių, su kuriais bendravo sirgdami. Todėl bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės gydomi ne tik vaistais, jiems būtina ir ilgalaikė palaikomoji psichoterapija. Tokie ligoniai gali ambulatoriškai gydytis psichikos sveikatos centruose arba psichiatrijos ligoninėse.
Gydymas labai individualus, nes šio sutrikimo fazių (depresijos ar manijos) simptomai yra visiškai priešingi. Per depresijos epizodus ligoniai gydomi antidepresantais (mažinančiais depresijos simptomus), raminamaisiais medikamentais (slopinančiais nerimą arba padedančiais sureguliuoti miegą). Depresija sergantiems žmonėms labai padeda psichoterapija. Manijai gydyti skiriami nuotaikos stabilizatoriai (ličio druskos, valproinės rūgšties preparatai ir kt.), sunkesniais atvejais – neuroleptikai. Sustabdžius manijos ar depresijos protrūkį, gydytojai rekomenduoja reguliariai vartoti nuotaikos stabilizatorius, kad galima būtų išvengti ligos epizodų kartojimosi.
Bipolinis sutrikimas – sunki, varginanti liga, tačiau teisingai (svarbiausia – reguliariai) besigydantis žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą.
****************************
„Iš pradžių, kai kyla nuotaika, jaučiuosi galintis nuveikti milžiniškus darbus… …Idėjos greitai keičia viena kitą, lyg sekčiau krintančią žvaigždę, – kol nepasirodo kita, dar ryškesnė… …Dingsta drovumas, užlieja jausmingumas, tinkami žodžiai ir gestai – tinkamu laiku… Smegenys pilnos įvairiausių jausmų: jėgos, lengvumo, euforijos, pakilios nuotaikos, tarsi galėtum padaryti bet ką.… Tačiau po kiek laiko viskas praeina……”, – pasakoja Tomas. Kas tai? Normali nuotaikų kaita ar liga?
Tomas, paskatintas artimųjų, kreipėsi į specialistus. Jam buvo diagnozuotas hipomanijos epizodas ir paskirtas gydymas. Šiandien Tomo jau nevargina tokia nuotaikų kaita, jis dirba įprastą darbą, jaučiasi sveikas.
„Greitos idėjos tampa per greitos ir jų kyla per daug… …Aiškumą keičia slegianti painiava. Tavo draugai ir artimieji išsigandę, nes esi nekontroliuojamas, provokuojantis, neįprastai pakilios nuotaikos. Miego poreikis sumažėja, jautiesi energingas netgi po kelių valandų miego. Atrodo, niekas negali sutrukdyti atlikti sumanytą užduotį”, –pasakoja Mantas, žmonos prikalbintas apsilankyti pas psichiatrę.
Labai gerai, kad Mantui padėjo žmona, – ji tiesiog atitempė vyrą pas gydytojus. Mantui diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Pradėjęs gydytis, Mantas gana greitai pasijuto gerai, jo nuotaika, elgesys tapo toks kaip anksčiau.
„Aš abejoju, ar ką nors sugebu gerai atlikti. Man atrodo, kad mano mąstymas visai sulėtėjo. Jaučiuosi beviltiškai. Aplinkiniai man sako, kad tai laikina, praeis, kad man pavyks su tuo susidoroti, tačiau jie nė neįsivaizduoja, kaip aš jaučiuosi, nors yra įsitikinę, kad žino, ką man tenka patirti. Negaliu normaliai jausti, rūpintis savimi ir kitais, taigi kokia prasmė iš viso gyventi?”, – guodžiasi Živilė, kurios pastaruoju metu tiesiog negali pažinti nei draugai, nei artimieji.
Živilę vargina depresija. Depresija susergama ir nepatiriant didesnių stresų, be jokios aiškios priežasties. Vieną kartą pasireiškusi depresija vėliau dažnai kartojasi pavasarį ar rudenį. Labai svarbu pastebėjus depresijos požymius laiku kreiptis į gydytojus. Živilė jau keletą mėnesių vartoja antidepresantus ir jau jaučiasi geriau. Jai labai efektyvi psichoterapeuto pagalba.
