„Jūs, moterys, ištvermingos, gyvenate ilgiau už mus”, — mėgsta sakyti vyrai ir patenkinti savimi pasijunta „saugotinais objektais”. Iš kur ateina toji moters, ypač Motinos stiprybė? Turbūt iš pačios gamtos, nes ji suteikė moteriai laimę ir pareigą tęsti gyvybę žemėje. Kad ir kaip ten būtų, net ir didžiausias ištvermingumas nėra beribis…
Nuolatinis nuovargis – ne juokai
Turbūt ne vienai iš mūsų teko pasijusti visiškai išsekusiai ir pavargusiai. Būsena, kai nieko nebesinori, tik gulėti ir žiūrėti į lubas, pažįstama daugeliui šiuolaikinių žmonių. Gerai pailsėjus tokia savijauta atsitraukia, ir žmogus vėl gali kibti į darbą. Tai natūralu. Tačiau, kas yra, jei kankina nuolatinis nuovargis, ir ryte atsikeli lygiai tokia pat pavargusi kaip atsigulei vakare? Tai ne juokai. Viena iš dažniausių nuovargio priežasčių — geležies stygius organizme, vadinamoji anemija. Būtent dėl jos atsiranda silpnumas, nuolatinio nuovargio jausmas, žmogus būna išbalęs, negali susikoncentruoti, greit suserga peršalimo ligomis, prie jo kaipmat „kimba” įvairiausios infekcijos.
Geležies kiekį organizme visų pirma reikėtų reguliuoti maistu. Pats geriausias geležies šaltinis — tai raudona mėsa, bei įvairios daržovės ir vaisiai — džiovinti abrikosai, figos, brokoliai, lęšiai, pupelės. Nemažai geležies yra dribsniuose, grūdėtoje duonoje.
Norėdamos sau padėti atsiminkite, kad arbatoje ir kavoje esantis taninas mažina organizmo gebėjimą pasisavinti geležį, todėl nei kavos, nei arbatos nerekomenduojama gerti per pietus. Atvirkščiai, vitaminas C padeda geležies pasisavinimo procesui, todėl gėrimai ir kiti produktai, turintys nemažai vitamino C, labai tinka pietų stalui.
Gyvybės šaltinis
Pripažinkite, jog dažna iš mūsų skysčių geriame mažai. O specialistai tvirtina, kad pirmoji geros savijautos taisyklė — pakankamas išgeriamų skysčių kiekis. Vanduo ne veltui vadinamas gyvybės šaltiniu. Jis sudaro apie 60 proc.vyrų ir 50 proc.moterų kūno masės. Vanduo neša maisto medžiagas į audinius ir organus, palaiko normalų kraujo tūrį ir padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Per dieną išgėrusios 2,5 litro skysčio būtume daug energingesnės ir sveikesnės.
Beje, čia tiks ne tik paprastas vanduo, bet ir karštieji gėrimai. Svarbiausia, kad juose nebūtų kofeino. Taigi tai turėtų būti kava arba arbata be kofeino. Netiesa, kad ji prastesnė. Tokia kava ir arbata gaminamos iš aukščiausios rūšies žaliavos, skoniu nė kiek nenusileidžia savo giminaitėms su kofeinu, bet neturi dirginančių savybių.
Nepamirškite ir matės. Joje daug žmogui gyvybiškai svarbių medžiagų — daugiau kaip 200 įvairių cheminių junginių. Matėje daug magnio, kalio, kalcio, mangano, geležies, įvairių vitaminų. Kofeino čia yra tik apie 1 proc. Nustatyta, jog matė veikia kaip švelnus fizinio ir psichinio žmogaus aktyvumo stimuliatorius.
Labai sveika gerti ir įvairių žolelių arbatas. Pastarosios — pats geriausias pasirinkimas. Tinkamai paruoštos ir vartojamos žolelių arbatos gali būti puiki profilaktinė, organizmą stiprinanti priemonė. Jėgoms sugrąžinti puikiai tiktų mėtų, imbiero, ramunėlių, citrinų arbata. Tačiau nepraraskite saiko.
Maistas nuo streso ir nuovargio…
Netikėkite apgaulingu arbatos ir kavos poveikiu, net jei jų puodelis tikrai suteiks jėgų antplūdį. Žmonės, kurie išgeria daugiau nei du puodelius per dieną kavos ar arbatos, priverčia savo pavargusį organizmą trumpam atsigauti, tačiau tai nereiškia, jog nuovargis praeina. Kofeino poveikį galima palyginti su elektros šoku — jis tuoj pat suteikia organizmui reikiamą energiją, bet po kurio laiko nuovargis pasireiškia su dar didesne jėga.
Panašiai kaip kofeinas organizmą veikia ir saldumynai. Todėl juos valgyti irgi reikia pagal taisykles. Pats tinkamiausias laikas — po valgio, į kurio sudėtį įėjo daržovių, ryžių, grūdinių ar ankštinių kultūrų. Mėgstančioms saldumynus, bet galvojančioms apie sveiką bei naudingą maistą derėtų žinoti, kad be jokio sąžinės graužimo galima valgyti rupių miltų pyragus su obuoliais arba avižinių dribsnių pyragą. Medžiagos, esančios kviečių grūduose, leidžia išvengti staigių cukraus kiekio organizme pokyčių ir suteikia nemažai papildomos energijos.
Žinoma, didžiulį energijos užtaisą gali suteikti vaisiai. Pats geriausias vaisių panaudojimas — tai šviežiai išspaustos sultys. Ypatinga šviežiai išspaustų sulčių vertė yra tai, kad jos nepaprastai greitai pasisavinamos organizmo — per 1 val. jos yra visiškai suvirškinamos, o naudingosios medžiagos patenka į mūsų organizmą. Energijos suteiks ir nuovargį sumažins įvairios daržovių salotos bei produktai, turintys daug proteino (liesa mėsa, vištiena, žuvis) ir mažai krakmolo (makaronai, duona). Nepamirškite, jog pavasarį jūsų šaldytuve būtinai turi būti tokių energijos suteikiančių produkrų kaip špinatai, kiaušiniai, ankštinės kultūros.
Padėkite sau pačios
Kadangi labiausiai organizmą teršia netinkama mityba, pradėkite būtent nuo jos, pakoreguodamos savo racioną. Kad ir kaip būtumėte užimtos, pasistenkite atsisakyti sauso ir greito maisto bei kavos. Įpraskite ne tik reguliariai maitintis natūraliu maistu (3-4 kartus per dieną), bet ir laikykitės maisto produktų vartojimo sekos: pavyzdžiui, prieš pietus atsigerkite, po to užvalgykite žalių arba troškintų daržovių, sriubos, suvalgykite daug baltymų turintį patiekalą. Taip maitinantis organizmas gaus visų gyvybiškai svarbių medžiagų ir sustiprės.
Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai. Mūsų kasdienė mityba turi patenkinti organizmo baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikius. Jei jūsų maistas nėra pakankamai įvairus ir suderintas, šių medžiagų jums ir ims trūkti. O jos ir yra rimčiausias nuovargio priešas!
Vakarais tik lengvai užkąskite. Vietoj gausios vakarienės rinkitės pusryčius, turtingus energinių medžiagų ir vitaminų. Gausus valgis vakare trukdys jums kokybiškai išsimiegoti. O juk geras, ramus, jėgas atkuriantis miegas geriausiai padeda kovoti su nuovargiu.
