Faktai:
Teigiama, kad su astma susiję ekonominiai kaštai yra didesni nei su tuberkulioze ir ŽIV/AIDS drauge sudėjus.
Vieno mėnesio sergančiojo astma gydymas vaistais mūsų valstybei kainuoja 387 Lt.
Dėl dažnai besikartojančių astmos priepuolių virėja nebegalinti dirbti klaipėdietė Erika Taujanskienė (27) ketina vėl studijuoti. Moteris svajoja apie kineziterapeutės arba kosmetologės profesiją.
Vilnietis Arūnas Čeponkus (60) per lėtinę bronchų astmą prarado informatiko kvalifikaciją. Greit į pensiją išeisiantis matematikos dėstytojas blaiviai vertina galimybes darbo rinkoje. Jis tyliai dirba stiklo taros supirktuvėje ir džiaugiasi, kad įkyri liga aplenkė jo suaugusius vaikus.
Liga moterį paskatino vėl studijuoti
Erikai Taujanskienei astma diagnozuota prieš septynerius metus, laukiantis vaiko. Nors lėtinę uždegiminę kvėpavimo takų ligą, pasireiškiančią kosulio ir dusulio priepuoliais, medikai jai įtarė dar vaikystėje. Mat Erika dažnai sirgdavo bronchitu, virusinėmis infekcijomis, dėl kurių prireikdavo stacionaraus gydymo.
Dėl astmos Erika Taujanskienė rimčiau pradėjo tirtis tik gimus sūnui. Gydytojai ligą diagnozavo jau pirmaisiais jos nėštumo mėnesiais ir skyrė vaistų, tačiau moteris tikėjosi, kad medikai klysta.
Vaikas gimė sveikas, o ir jai pačiai būnant namuose nekildavo rimtesnių sveikatos problemų – nekankino kosulys, nebuvo ir dusulio priepuolių.
Astma pasireiškė moteriai sugrįžus į darbą. „Stovint prie viryklės karšta, todėl virtuvėje veikia kondicionavimo sistema. Dėl oro temperatūros kaitos žmogus tai sušyli, tai sušali. Ne tik smarkiai ėmiau kosėti, bet ir dusti”, – pasakojo Erika.
Prieš kelerius metus jaunai moteriai teko atsisakyti virėjos darbo. Erika sako, jog liga verčia įsigyti dar vieną specialybę. Ji svajoja apie kineziterapeutės arba kosmetologės profesiją.
Šiuo metu klaipėdietė dėl astmos paūmėjimo gydoma Klaipėdos universitetinės ligoninės Pulmonologijos skyriuje. Pasak skyriaus vedėjo Arvydo Valavičiaus, jo pacientė Erika Taujanskienė dėl ligos yra kiek sutrikusi. Moteris nori antro vaiko, tačiau bijo pastoti.
„Tam, kad astma serganti moteris galėtų gimdyti, tereikia reguliariai vartoti vaistus ir vykdyti specialisto nurodymus, o ne pačiai gydytis”, – pacientę ramina pulmonologas Arvydas Valavičius.
Astmos gydymui skiriami bronchus plečiantys ir uždegimą gydantys hormoniniai preparatai. Nustojus vartoti bent vieną šių preparatų arba nepasitarus su gydytoju sumažinus vaistų dozes, liga smarkiai paūmėja – prasideda kvėpavimo nepakankamumas.
Pasak gydytojo A.Valavičiaus, kompensuojamųjų naujausios kartos preparatų dėka, šiandien astma yra valdoma.
„Erika Taujanskienė – jauna moteris, tad gali dar tapti ir daugiavaike mama”, – džiugiai nuteikia pulmonologijos specialistas.
Per astmą prarado kvalifikaciją
Plaučių uždegimas, paguldęs ligoninėn, lėtine bronchų astma sergančiam vilniečiui Arūnui Čeponkui priminė silpnus bronchus. Buvęs matematikos dėstytojas mano astmą paveldėjęs iš „staigia džiova” mirusio senelio.
Lėtine bronchų astma sergantis buvęs matematikos dėstytojas Arūnas Čeponkus prieš pat šešiasdešimtmetį pasigavo plaučių uždegimą.
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės palatoje ant spintelės ranka pasiekiamai vyras laiko inhaliatorių. Jis sako įpratęs be inhaliatoriaus nevaikščioti. Kai iš namų be jo išeina, sugrįžta pasiimti.
„Mano plaučiai ne kokie buvo nuo pat jaunystės. Tik peršali – ir kosėji. Bronchitas. Studijavau Vilniaus universitete matematiką, 14 metų lengvąja atletika užsiiminėjau, tai praėjo. Kodėl nemokytojavau? Ne mano darbas – nemoku su bambyzais dirbti. Bet 17 metų dirbau dėstytoju Matematikos fakultete. O kai pradėjo viskas byrėti, na tai ką? Laipsnio nėra, išėjau programuotoju dirbti. O tada atsirado sveikatos problemų. Prieš aštuonerius metus taip blogai pasidarė, kad vos pasėdėt galėdavau. Pertrauką padariau – niekur nedirbau porą metų. Ir viskas – kvalifikacijos nebėra – nėr ir programuotojo. Užtat dabar labai įdomioje įstaigoje dirbu – butelius surinkinėju?! Taros supirktuvėje dirbu.”
Ponas A.Čeponkus spėja, kad astmą jam „padovanojo” senelis. Prie Smetonos, gal 1936 metais, jis mirė nuo „greitos džiovos”. Tuomet dar mažas buvęs mūsų pašnekovas prisimena, kad senelis labai dažnai dusdavo.
„Visokio velnio ir man jau su ta astma yra buvę – priepuoliai tokie, kad jau nieko nebereikėdavo. Na, bet greitoji suleisdavo į veną vaistų, ir pamažu nustodavau dusti”. Užtat dabar vilnietis džiaugiasi, kad bent jo vaikų dusulys nekamuoja, o sūnui jau keturiasdešimt, dukrai – trisdešimt.
Kai pritaikė tinkamą inhaliatorių – gyventi, anot pono Arūno, galima ir su astma.
Komentaras
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja BIRUTĖ ALEKNIENĖ:
– Šis pacientas pas mus gydosi ne dėl bronchų astmos paūmėjimo. Jį išrašėme pasveikusį nuo ūmaus plaučių uždegimo.
Mes, gydytojai, visada pabrėžiame ligoniams, kad astma – liga, nuo kurios nepasveikstama, bet laikantis gydytojų rekomendacijų, tvarkingai gydantis, galima normaliai gyventi ir dirbti. Kaip ir šitas pacientas, kuris jau nebejaunų metų, bet dirba ir gyvena ypač nevarginamas lėtinės ligos simptomų.
Bronchų astma šiam pacientui diagnozuota prieš daug metų. Ryškaus lėtinio kvėpavimo nepakankamumo nėra, nes pacientas tvarkingai gydosi, labai rūpinasi savo sveikata, o tai – svarbiausia.
Sergančiuosius bronchų astma, ligos paūmėjimo metu visuomet lydi didesnis ar mažesnis kvėpavimo nepakankamumas, kuris turi tendenciją progresuoti. Ligos priežasčių yra daug ir įvairių.Yra nustatyta, kad alergenai bronchų astmą dažniau sukelia vaikams. Suaugusiems priežastinį komponentą dažnai sudaro virusiniai, bakteriniai kvėpavimo takų susirgimai, ypač – neišgydyti. Organizmas įsijautrina, prasideda bronchų spazmai, dėl to atsiranda dusulio priepuolių. Tam tikrą vietą priežasčių grandinėje turi ir paveldimumas. Astmos raidai įtakos turi kai kurie aplinkos veiksniai, žalingi įpročiai, ypač – rūkymas. Bronchų astma pasireiškia dusulio priepuoliais. Kurį laiką nuo vieno iki kito priepuolio žmogus neturi jokių nusiskundimų. Bet kai žmogus bronchų astma serga dešimt – dvidešimt metų, jis ir tarp priepuolių gali jausti oro trūkumą, mažiau toleruoti fizinį krūvį.
