Sukėlė abejonių Seime
11,5 milijono litų – tokia šiandien Kauno apskrities ligoninės Krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstrukcijos ir įrangos atnaujinimo projekto vertė. Tačiau didžioji šių lėšų dalis naudojama kitaip: užuot remontavus senąjį, beveik šimto metų senumo pastatą miesto centre, Miško gatvėje, statomi nauji priestatai.
Lėšų šiai statybai panaudojimo skaidrumu suabejojo Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose apsilankę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Prezidentūros ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
Jie Valstybės kontrolės paprašė atlikti išsamų finansinį patikrinimą.
Daugiausiai tuščių lovų
Kaune veikia keturios gydymo įstaigos, kuriose pasitinkami į pasaulį ateinantys naujagimiai, sekama jų mamų sveikata. Tai Kauno medicinos universiteto klinikos, 2-oji klinikinė ligoninė, jos filialas – P.Mažylio gimdymo namai ir Kauno apskrities ligoninei priskirti Krikščioniškieji gimdymo namai. Pastaraisiais metais Kaune gimsta šiek tiek daugiau kaip šeši tūkstančiai vaikų, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose – apie 850. Čia gimdyvėms skirta 18 lovų. Pagal gydymo įstaigose skaičiuojamą lovų užimtumo rodiklį jis šiuose namuose mažiausias: lovos užimtos 212 dienų per metus, o, pavyzdžiui, Klinikose – 385.
„Būtina, kad kurį laiką palatos būtų tuščios, – įrodinėjo Krikščioniškųjų gimdymo namų direktorius medicinai gydytojas Virgilijus Rudzinskas. – Kuriems nors gimdymo namams laikinai užsidarius dėl privalomos dezinfekcijos ir padaugėjus gimdyvių kitose gydymo įstaigose, kaipmat prasideda hospitalinės infekcijos.”
Pirko ir aparatūros
Krikščioniškieji gimdymo namai Miško gatvėje veikia jau beveik šimtą metų. 1926-aisiais čia buvo atidaryta moterų ligoninė.
Pamatai Krikščioniškųjų gimdymo namų priestatui pakloti prieš dvylika metų, prieš tai nugriovus čia buvusį menkavertį medinį pastatą. 1997-aisiais sumūrytas baltų plytų keturaukštis pastatas, kuriame bus beveik du tūkstančiai kvadratinių metrų ploto. Tuomet šio projekto sąmatinė vertė tebuvo šiek tiek daugiau nei 5 milijonai litų. Tačiau pastatas virto amžiaus statyba, nes buvo metų, kai statyti nebuvo skirta nė lito.
Šiuo metu „Kamintos” statybininkai Miško gatvėje triūsia, nes pernai ir šiemet projektui atseikėta beveik po pustrečio milijono litų. „Jau sumontuota šildymo ir vėdinimo sistemos, išvedžiota elektra”, – vardijo Krikščioniškųjų gimdymo namų direktorius Kęstutis Stankaras. Išleista 8,5 milijono litų iš 11,5 milijonų projektui skirtos sumos.
Tiesa, iš 8 milijonų per ketverius pastaruosius metus už milijoną du šimtus tūkstančių nupirkta medicinos aparatūros.
Suabejojo paslaugų kokybe
Kol kas gimdyklos, palatos ir operacinės tebėra senajame šimtamečiame pastate, nors praėjusiais metais baigtas statyti 600 kvadratinių metrų ploto priestatas vidiniame gimdymo namų kieme. Jame įrengta moderni katilinė, virtuvė, dienos stacionaras besilaukiančioms moterims ir salė, kurioje veikia motinystės centras. Senajam 840 kvadratinių metrų ploto pastatui seniai reikia remonto. Palatos ankštos ir nejaukios.
„Reanimacija šiuose gimdymo namuose – tik butaforinė. Kelių kvadratinių metrų ploto kambarėlyje įspraustos dvi lovos ir keli aparatai, apdengti paklodėm”, – piktinosi Seimo narė gydytoja Vilija Vertelienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas taip pat suabejojo, ar turint tokią medicinos įrangą ir tokiomis sąlygomis Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose pacientėms teikiamos tikrai kokybiškos medicinos paslaugos. Jis paprašė tai įvertinti Valstybinio medicininio audito inspekcijos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos. A.Matulo abejonėms pritaria ir šalies Prezidento patarėja Raimonda Janonienė.
Gal geriau griauti?
„Trūksta septynių milijonų gimdymo namams perkelti į naują priestatą. Tiek pakaks, jei šie pinigai bus skirti per artimiausius dvejus metus ir per tą laiką nepabrangs statybinės medžiagos”, – skaičiuoja Krikščioniškųjų gimdymo namų direktorius ūkiui Rolandas Girdžijauskas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto duomenimis, statomam naujam korpusui užbaigti reikės 15 milijonų litų ir tiek pat – įrangai, aparatūrai.
„Per dvylika metų keitėsi higienos normos, todėl ir projektą teko keisti kelis kartus”, – aiškino Krikščioniškųjų gimdymo namų direktorius K.Stankaras. Kauno apskrities gydytojo Henriko Čeidos pateiktais duomenimis, už naujojo priestato projektavimo darbus 1998 metais sumokėta beveik 200 tūkstančių litų, o daugkartinis projekto koregavimas pareikalavo daugiau kaip 150 tūkstančių.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komitetas Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė kartu su Kauno apskrities bei miesto vadovais apsvarstyti, ar verta tęsti Krikščioniškųjų gimdymo namų statybos ir rekonstravimo darbus.
