Dusulys gali pradėti varginti ne tik dėl kvėpavimo takų problemų. Tad aptarsime dažniausiai pasitaikančias dusulio priežastys.
Per didelis krūvis
Jūs ką tik patyrėte sunkų fizinį krūvį: skaldėte malkas, vijotės maršrutinį taksi ar praleidote audringą meilės naktį. Dusulys sveiką žmogų gali pradėti kamuoti kilus įtampai. Kai patiriamas didelis fizinis krūvis, raumenims prisotinti reikia daugiau deguonies ir oro. Tokiu atveju netreniruota kvėpavimo sistema nespėja patenkinti visų raumenų poreikių. Audiniams laikinai ima stigti deguonies. Jeigu toks dusulys greitai praeina, tai normalu.
Plaučių problemos
Jūs dažnai peršąlate, kosėjate, vakarais gali pakilti nedidelė temperatūra. Greičiausiai prieš mėnesį sirgote virusine infekcija. Gali būti, jog jus vargina chroniškas bronchitas. Didelio pavojaus, žinoma, nėra, tačiau gyvenimo kokybė pablogėja. Be to, yra rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga, kai bronchai ir plaučiai tampa suglebę, blogai prisipildo oro, atsiranda sąaugų. Tad nedelsdami kreipkitės į pulmonologą ir meskite rūkyti.
Širdies problemos
Dusulys atsiranda staiga po įprasto krūvio, lipant laiptais į 3-4 aukštą, kur anksčiau jūs užbėgdavote lengvai ir be jokių problemų? Reikia būtinai nueiti pas kardiologą ir, pasidaryti širdies kardiogramą. Galbūt tai pirmasis stenokardijos simptomas. Rizikos grupei priklauso 40-55 metų vyrai.
Stresai
Jūs susinervinote, susibarėte su vyru ar viršininku ir staiga negalite nei įkvėpti, nei iškvėpti… Dusulys — dažnas stresų, depresijų, paprasčiausiai blogos nuotaikos palydovas. Tokiu atveju organizmui reikia papildomo deguonies kiekio, nes stipriai susijaudinus gali atsirasti kvėpavimo spazmų. Norėdami atgauti kvėpavimą, kvėpuokite giliai, ramiai ir ritmingai: skaičiuodami „vienas” — įkvėpkite, „du” — iškvėpkite.
Nuolatinis nuovargis
Svaigsta galva, esate išbalęs, jaučiate silpnumą, rodos, negaluoja visas kūnas, rytais jaučiatės tarsi sudaužytas… Tačiau tyrimai rodo, kad širdis sveika. Pasidarykite kraujo tyrimus — greičiausiai jums anemija, kurios simptomai panašūs į visus „klasikinio” chroniško nuovargio sindromo požymius. Kai sumažėja hemoglobino kiekis, deguonis sunkiau patenka į viso organizmo audinius, todėl ir trūksta oro.
Bronchinė astma
Dusulys vargina tuomet, kai pažaidžiate su kate, įkvepiate laikraščio dulkių arba pauostote egzotišką gėlę. Tai panašu į bronchinės astmos priepuolį. Jį paprasta atskirti nuo širdies priepuolio: sergant bronchine astma sunku iškvėpti (ištikus širdies priepuoliui — įkvėpti), kvėpavimas sausas, švilpiantis, kojos nepatinusios.
Kraujagyslių problemos
Be dusulio, dažnai skauda galvą: galbūt patyrėte traumą arba persirgote gripu. Arba galbūt neseniai patyrėte mikro insultą? Pablogėjo pastabumas, nuolat norisi miego… Dusulys dažnai vargina sutrikus galvos smegenų kraujotakai, sergant epilepsija, smegenų žievės uždegimu. Reikia pasikonsultuoti su neurologu, kuris nustatys smegenų kraujotakos sutrikimo priežastį (tai gali būti dėl spazmų arba padidėjusio kaukolės spaudimo).
Testas
Norite pasitikrinti plaučius? Užspauskite nosį ir pabandykite užpūsti žvakę!
Pakanka dviejų labai paprastų testų, kad nustatytumėte, ar po peršalimo plaučiuose ir bronchuose neliko kokio nors viruso.
1 testas. Matuojamas kvėpavimo sulaikymas įkvėpimo metu. Kvėpuodami normaliu ritmu, ramiai pasėdėkite penkias minutes. Paskui kuo giliau įkvėpkite, visiškai iškvėpkite, dar kartą įkvėpkite ir sulaikykite kvėpavimą, užspausdami nosį pirštais. Normali kvėpavimo sulaikymo įkvėpimo metu trukmė — 40-45 sekundės. Ir neturi būti jokio kosulio.
2 testas. Kokiu atstumu jums pavyks užpūsti žvakę, nepradėjus kosėti ir „nesprogus” nuo įtampos? Vieno metro — puiku, 70-80 centimetrų — taip pat neblogai, o jeigu pusės metro ir krūtinėje dar kyla nemalonių pojūčių, reikia skubiai pasitikrinti bronchus ir plaučius.
