Apie geriamojo vandens kokybės svarbą vis daugiau suvokiančių žmonių, vandenį semiančių iš šulinių, klausia: „Kaip apsisaugoti nuo teršalų, išvalyti užterštus šulinius?”
Dar daugiau nerimo dėl vandens kokybės kyla mažus vaikus auginančioms šeimoms. Šalyje medikų pagalbos prireikia dešimtims naujagimių, kurie apsinuodija šulinio vandenyje esančiais nitratais ir nitritais. Ne visų jų gyvybes pavyksta išgelbėti.
Apsinuodijo naujagimis
Šiemet Panevėžio ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydytas pustrečio mėnesio kūdikis iš Panevėžio rajono Krekenavos miestelio. Kaip tvirtina medikai, naujagimis apsinuodijo nitratais – mišinukams gaminti buvo naudotas užterštas šulinio vanduo.
Šulinio vandenį ištyrę Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai konstatavo, kad nitratai leistinas normas viršijo beveik šešis kartus.
Krekenaviečių kūdikiui pasisekė – mažylis pagijo ir toliau krykštauja. Tačiau ne kartą gydytojams nitratais ir nitritais apsinuodijusio vaiko gyvybės išgelbėti nepavyko.
Didžiausia leistina nitratų koncentracija litre vandens yra 50 miligramų. Tačiau šulinių vandenyje randama net 10 kartų daugiau nitratų nei leidžia normos. Kai kuriose vietovėse nitratų kiekis šulinio vandenyje tiesiog stulbina specialistus.
Medikai tvirtina, kad nitratais ir nitritais užterštas vanduo ypač pavojingas kūdikiams, nėščioms moterims, pagyvenusiems ir ligotiems, nusilpusiems žmonėms. Šie kenksmingi junginiai gali sukelti įvairias ligas, jų perteklius gali tapti onkologinių ligų priežastimi.
Specialistai įspėja, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl žmonėms nesukelia įtarimų. Jie nepašalinami nei virinant, nei naudojant buitinius vandens filtrus.
Kokybė – pačių žmonių galvos skausmas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šalyje yra apie 300 tūkstančių šulinių. Kokia jų vandens kokybė, specialistai pasakyti negali, nes kasmet ištiriama tik apie 1 proc. jų vandens. Tyrimų duomenimis, pusės ištirtų šulinių vanduo buvo užterštas mikrobais, trečdalis – nitratais.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad itin prasta situacija Vilniaus rajone. Nustatyta, kad net pusės tirtų šulinių vandenyje gausu nitratų, o 70 proc. šulinių užteršti žarnyno lazdelėmis E. Coli, enterokokais, koliforminėmis bakterijomis. Tik 15 proc. ištirtų šulinių vanduo atitiko higienos normos reikalavimus.
Pavojingiausi žmonių sveikatai ir gyvybei – nitratai bei nitritai. Tačiau rūpesčių pakanka ir dėl mikrobiologinės taršos. Štai pernai Kėdainių rajone užfiksuotas žarnyno infekcinių ligų protrūkis, kurio priežastis – užterštas šulinio vanduo. Prieš keletą metų Ignalinos rajono gyventojai, vartoję užterštą šulinio vandenį, susirgo dizenterija.
Kaip „Valstiečių laikraščiui” tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Valerija Liutkevičienė, šalyje viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė griežtai reglamentuojama, o šachtinių šulinių vandens sauga ir kokybė – pačių gyventojų rūpestis ir galvos skausmas.
Savivaldybių institucijos tik įpareigotos užtikrinti, kad kaimo gyventojai laiku būtų informuoti apie tinkamus naudoti vandens telkinius ir apie potencialų pavojų sveikatai dėl jų naudojamo vandens taršos.
Visuomenės sveikatos centro darbuotojai ragina tirti šulinių vandenį, tačiau žmones neskuba to daryti – už tyrimus reikia mokėti iš savo kišenės. Nemokamai tiriamas tik kūdikių iki pusės metų ir nėščiųjų geriamas šulinių vanduo.
Šulinius reikia valyti
Visuomenės sveikatos centrų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pataria kaimo žmonėms bent kartą per metus išvalyti šulinius, tikrinti jų sandarumą, išvalytus – dezinfekuoti.
„Deja, tokios paslaugos šalyje neteikiamos, o senyvo amžiaus žmonės patys tinkamai išvalyti šachtinius šulinius nėra pajėgūs”, – tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė V.Liutkevičienė.
Tačiau ir išvalius šulinius, apsaugoti vandens nuo nitratų neįmanoma, jei užterštas gruntinis vanduo. „Vanduo visada bus užterštas, jei šalia – tvartas, o kieme pilamos buitinės atliekos, laikomos trąšos. Dėl to gruntiniame vandenyje ir susidaro azoto junginiai – nitratai ir nitritai”, – pastebėjo V.Liutkevičienė. Dvejonės dėl filtrų
Kaimo žmonėms yra siūlomi vandens filtrai, kurie, anot gamintojų, šalina nitratus.
Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio mitybos centro ekspertai filtrus pagaminusiai bendrovei yra išdavę atitinkamą pažymėjimą, patvirtinantį, kad jais galima valyti geriamąjį vandenį.
Tačiau kai kurie specialistai mano, kad šie filtrai problemos neišsprendžia. Pirmiausia – jie nepigūs. Be to, filtrus reikia tinkamai valyti ir prižiūrėti.”Gamintojai pabrėžia, jog filtrai išvalo nitratus, o apie nitritus, kurie yra pavojingiausi organizmui, nekalbama”, – pastebėjo Vilniaus universiteto docentas Š.Kučingis.
