Statistikos duomenimis, mūsų šalyje vienas gyventojas per metus suvartoja apie 60 kilogramų įvairių duonos gaminių. Vyrai suvalgo daugiau baltos duonos nei moterys. Apie 80 proc. vyrų ir 60 proc. moterų batonus valgo kasdien.
Tačiau mitybos specialistai perspėja, kad sveikiausi žmogaus organizmui ir mitybos požiūriu vertingiausi yra rupaus malimo duonos gaminiai su sėlenomis bei skaldytais grūdais.
Juose esančios augalinės skaidulos ne tik gerina virškinimą, bet ir profilaktiškai saugo nuo daugelio virškinimo sistemos ligų.
Be to, juose yra vertingų angliavandenių ir vitaminų bei mineralų, todėl tokie duonos gaminiai ypač naudingi vaikams. O svarbiausia, kad tokių sveikų ir skanių gaminių nesunkiai galima išsikepti namuose.
Pastaruoju metu tiek namuose, tiek mažose kepyklėlėse ypač populiarėja duonos ir bandelių kepimas iš jau paruoštų miltinių mišinių, turinčių savyje visus reikalingus ingredientus. Tai dar labiau palengvina visą paruošimo procesą ir užtikrina pastovią iškepto gaminio kokybę.
Specialių mišinių naudojimas padeda supaprastinti ir sutrumpinti visą tešlos paruošimo procesą kelis kartus, nes jų sudėtyje yra visų reikalingų ingredientų, įskaitant ir sausą raugą.
Net parduotuvėse jau galima nusipirkti trijų rūšių mišinių mielinėms bandelėms, kurios pilnai paruoštos kepti. Į mišinį tereikia įpilti vandens, išminkyti, palikti, kad pakiltų, suformuoti bandeles ir 15-20 minučių kepti orkaitėje, mikrobangų krosnelėje ar kaimo krosnyje.
Bandelių mišinys gali būti pagamintas ir iš šveistinių miltų, kai sumaltas visas grūdas su luobele, gemalu, su traiškytais grūdais bei sėlenomis. Jos ypač tinka netoleruojantiems rūgščios ruginės duonos bei turintiems virškinimo sutrikimų. Tokiose bandelėse gausu vertingų angliavandenių, kuriuos mitybos specialistai laiko būtinu ir svarbiausiu mitybos piramidės pagrindu, taip pat vitaminų B, E, folio rūgšties, cinko, magnio.
Namuose galima išsikepti ir tamsių bandelių, praturtintų saulėgrąžų branduoliais, linų sėmenimis, granuliuotais lubinais, sorgu, kukurūzų ir grikių kruopomis bei kmynais. Tokio tipo bandelės labai populiarios Skandinavijos šalyse, todėl turėtų patikti ir mūsų šalies gyventojams.
Norintys išsikepti tradicinių baltų bandelių, gali jas kepti su įvairiausias įdarais – uogiene, obuoliais, varške, cinamonu, razinomis, riešutais, aguonomis, grybais, kopūstais, lašinukais, sūriu ir t.t.
Duonoje nemažai baltymų – nuo 4,7 proc. ruginėje sijotų miltų duonoje iki 7,6 – 8,3 proc. kvietinėje duonoje. Didesniais kiekiais ir labiau subalansuotų aminorūgščių yra duonoje iš nesijotų šveistinių miltų. Pagrindiniu duonos komponentu laikomi angliavandeniai, ląsteliena. Duonoje yra iki 1,3 proc. riebalų, daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų ir mineralų. Kuo geriau nuvalyti grūdai, t.y. kuo aukštesnės rūšies miltai, tuo mažiau vitaminų lieka duonoje. Todėl sveikiausia yra rupi duona, kurioje išlieka daugiausia organizmui reikalingų medžiagų.
Be namuose kepamų bandelių, maistinėmis savybėmis nenusileidžia ir rupių miltų duona, nes:
ji suskaidoma organizme iki gliukozės labai lėtai ir nedidina cukraus kiekio kraujyje,
nuo jos ne taip tunkama ir rečiau sergama cukriniu diabetu,
joje gausu augalinės ląstelienos, kuri iš organizmo išvalo šlakus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir pavojų susirgti virškinamojo trakto onkologinėmis ligomis,
neskaldytuose grūduose gausu B grupės vitaminų, kurie skatina medžiagų apykaitą.
Tai įdomu:
Šveicarijoje, Ciuricho muziejuje, saugomas ežero dugne rastas „seniausias” pasaulyje duonos kepalas, keptas prieš 6 tūkstančius metų,
pirmieji tešlą duonai suraugino Senovės Egipto kepėjai, po to šiuo būdu pradėjo naudotis graikai ir senovės romėnai, o viduramžiais taip duona buvo kepama ir visoje Europoje,
Lietuvoje viduramžiais pagrindinis gyventojų valgis buvo juoda ruginė duona.
