Geležis – vienas būtiniausių mikroelementų, be kurio žmogaus organizmas negali tinkamai funkcionuoti. Nors geležies yra beveik visuose maisto produktuose, dėl jos trūkumo organizme kenčia apie 15 proc. gyventojų.
Paros geležies norma:
- moterims iki penkiasdešimties – 15 mg,
- perkopusiosiom per penkiasdešimt – apie 10 mg,
- nėščioms – 25 mg,
- maitinančioms moterims – 20 mg,
- vyrams – 10 mg.
Žmogaus organizme geležies yra nuo 3 iki 7 g: apie 70 proc. jos yra hemoglobino sudėtyje, apie 25 proc. sukaupta kepenyse, blužnyje, raumenyse ir kauluose
Geležis būtina normaliai centrinės nervų sistemos veiklai. Moterims geležies atsargas reikia papildyti dažniau, nes mėnesinių, gimdymo metu netenkama daug kraujo. Organizmas geležį geriausiai pasisavina iš gyvulinės kilmės produktų (iš mėsos 15-20 proc.), o iš augalinės kilmės produktų – tik apie 5 proc. Geležiai pasisavinti (rezorbuotis) padeda ir vitaminas C.
Geležies gali trūkti nėštumo metu, intensyviai sportuojant, greitai augantiems vaikams ir paaugliams.
Net ir tuomet, kai organizme geležies trūksta nedaug, greitai pavargstama, susilpnėja imunitetas, silpnėja atmintis, gali sutrikti skydliaukės veikla, o maži vaikai pradeda lėčiau vystytis ir augti.
Kai organizme trūksta geležies:
- pablykšta veido oda,
- jaučiamas nuovargis,
- dažnai skauda galvą,
- padidėja nervingumas,
- trinka virškinimas,
- smarkiai plaka širdis,
- slenka plaukai, lūžinėja nagai,
- trūkinėja lūpų kampučiai.
Papildyti geležies atsargas būtina netekus daug kraujo (po operacijų, traumų ar per mėnesines), sergant įvairiomis virškinamojo trakto ligomis ar dėl kitokių priežasčių sutrikus virškinamojo trakto veiklai (tuomet organizmas sunkiau pasisavina geležį).
Geležies gali trūkti besilaikantiesiems griežtų dietų, geriantiesiems daug kavos ir juodosios arbatos, ilgesnį laiką vartojant antibiotikų bei kitokių medikamentų.
Daugiausiai geležies yra:
- jautienoje, jos kepenėlėse,
- paukštienoje,
- žuvyje, jūros gėrybėse,
- kiaušinio trynyje,
- daržovėse (ankštinėse, špinatuose, salierų lapuose ir kitose lapinėse),
- javų daiguose, avižiniuose dribsniuose, rupioje duonoje, sezamo bei saulėgrąžų sėklos,
- vyšniose, obuoliuose, slyvose, razinose, džiovintuose abrikosuose,
- hematogene, kur geležis natūrali ir organizmo geriau pasisavinama, nei sintetiniai preparatai ir nesukelia šalutinio poveikio.
Geležies atsargas organizme galima papildyti valgant tų maisto produktų, kuriuose jos gausiausia. O jei to nepakanka, būtina papildomai vartoti geležies preparatų, valgyti hematogeno.
Geležies pasisavinimą gerina: vitaminas C, kurio nemažai yra ir hematogene; B grupės vitaminai; vaisiuose esanti fruktozė.
