Mokslininkai turi naujų argumentų, įrodančių, jog senatvėje žmogus nebūtinai paranda gebėjimą protauti. Žurnalo „Neurobiology of Aging” straipsnyje skelbiama, kad mokslininkai, ištyrę mirusios 115 metų amžiaus moters smegenis, nerado jose jokių patologinių pakitimų.
Olandijos ilgaamžė, kurios vardo straipsnio autoriai neskelbia, dar būdama 82 metų nurodė, kad po mirties jos kūnas turi būti panaudotas moksliniams tikslams. Sulaukusi 111 metų moteris susisiekė su mokslininkais ir jai buvo atlikti tam tikri tyrimai.
Atliekant tyrimus, kai moteriai buvo 112 ir 113 metų, ji atrodė gyvybinga, domėjosi ją supančiu pasauliu, politika ir sportu. Tyrimo autoriai straipsnyje rašo, jog moteris labai džiaugėsi galimybe pasitarnauti mokslui.
Būdama 112 ir 113 metų amžiaus, moteris atliko specialius testus, kurių rezultatai atitiko normas. Ilgaamžei nepasireiškė senatvinės silpnaprotystės sindromas, ji neturėjo atminties bei dėmesio koncentravimo problemų. Apskritai jos psichiniai gebėjimai buvo geresni nei vidutiniškai 60-75 metų amžiaus žmonių.
Kaip ir planuota, moteriai mirus jos kūnas buvo perduotas mokslininkams. Skrodimo metu aterosklerozės požymių nerasta. Apžiūrėjus smegenis, nustatyta, jog nukrypimų nuo normos beveik nėra. Smegenų ląstelių skaičius buvo panašus kaip ir 60-80 metų amžiaus žmonių.
Be to, smegenyse neaptikta ir anomalijų, būdingų Alzhaimerio ligai. Šis unikalus atvejis suteikia mokslininkams galimybę tyrinėti bei ieškoti naujų kelių, kaip išsaugoti senų žmonių smegenų funkcijas.
„Mūsų tyrimas įrodo, kad žmogaus pažintiniai bei protiniai gebėjimai yra neriboti, todėl bandymai užkirsti kelią senatviniams smegenų funkcijų pakitimams netolimoje ateityje duos didelę naudą”, – teigia vienas tyrimo autorių Groningeno universiteto profesorius Gert Holstege.



























