Darbdavių prašymu ar kitaip kilus įtarimams, jog pažymėjimas išduotas nepagrįstai, Nedarbingumo kontrolės specialistai lankosi sveikatos priežiūros įstaigose, tikrina medicinos dokumentus, kviečia asmenis į gydytojų konsultacinių komisijų posėdžius, tačiau įrodyti nesąžiningumo faktus pavyksta retai.
Griežtindama nedarbingumo kontrolę „Sodra” bendradarbiauja ir su aukštosiomis mokyklomis. Su keletu iš jų pasirašytos asmens duomenų teikimo sutartys. Aukštosios mokyklos įsipareigoja teikti „Sodrai” duomenis apie neakivaizdinių studijų studentus, sesijos metu laikiusius įskaitas ir egzaminus. „Sodra” taip išaiškina ar laikinai nedarbingais pripažinti asmenys nedalyvauja egzaminų sesijoje. „Yra studentų, kurie sąmoningai renkasi ne mokymosi atostogas, kurių pagal įstatymą turi išleisti darbdaviai, o tampa „ligoniais” sesijos laikotarpiu. Ligos pašalpa iš „Sodros” biudžeto jiems neturi būti mokama, o nepagrįstai išmokėtos sumos yra išieškomos”, – sako „Sodros” Panevėžio skyriaus direktorės pavaduotoja pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei Irena Lebiodienė.
Į skundus reaguoja
„Sodros” Panevėžio skyriaus specialistai teigia, jog bendradarbių liga kartais suabejoja ir jo kolegos, ir įmonės vadovai. Tai patvirtina gaunami skundai.
„Į žodžiu, raštu ar telefonu gautus skundus, jog nedarbingumo pažymėjimas vienam ar kitam asmeniui išduotas nepagrįstai visada reaguojame, faktus tikriname, – sako I.Lebiodienė. – Šiemet į skyrių jau kreipėsi keletas darbdavių, įtarusių, jog jų darbuotojams nedabingumo pažymėjimai išduoti nepagrįstai. Tačiau nė vieno apgavystės fakto įrodyti nepavyko. Pernai dėl, kaip įtariama, nepagrįstų nedarbingumo pažymėjimų buvo gauta šešiolika skundų.”
Sužinoję apie atleidimą susirgo
Vykdant nedarbingumo kontrolę atliekami medicininių dokumentų patikrinimai, atrenkami laikinai nedarbingais pripažinti asmenys, kuriuos tikslinga kviesti į gydytojų konsultacinę komisiją, jų darbingumui vertinti. Nelaukdama darbdavių skundų, „Sodra” savo iniciatyva tikrina darbuotojų, kurie susirgo likus vienai ar dešimčiai dienų iki atleidimo iš darbo dienos, nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą. „Sodra” gauna duomenis apie visus atleidžiamus darbuotojus, o jeigu panašiu laiku gaunamas ir nedarbingumo pažymėjimas, galima įtarti, jog pažymėjimas išduotas nepagrįstai.
Kas mėnesį pasitaiko po keliolika tokių sutapimų. Tuomet tikrinami ne tik medicinos dokumentai, ligoniai būtinai kviečiami ir į gydytojų konsultacinę komisiją. Žinoma, teigti, jog dauguma tokių pažymėjimų gauti neteisėtai negalima. Juk sužinojus apie atleidimą patiriamas stresas, žmonės ir suserga”, – teigia direktorės pavaduotoja.
Įtarimus visuomenei kartais sukelia ir į nemalonias situacijas patekusių valdininkų netikėtos ligos.
PB jau rašė, kad ir Panevėžio rajono savivaldybės karo prievolės vyriausiąjį specialistą Vitalijų Kudinavičių atleisti iš darbo trukdo nedarbingumo pažymėjimas. Praėjus trims mėnesiams po to, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų, specialistas pasirodė darbe tik vienai dienai. Savivaldybės administracijai pareiškęs, kad serga, iškeliavo namo.
Sergančio specialisto atleisti iš darbo negalima, nors jam ir buvo pareikšti įtarimai dėl kyšių ėmimo ir tarpininkavimo. Teismo sprendimu, V.Kudinavičius trims mėnesiams buvo nušalintas nuo pareigų. Iškart po atliktos kratos STT pareigūnams jo apklausti nepavyko, nes įtariamajam netikėtai sutriko sveikata ir jis pateko į ligoninę.
Kontrolė turėtų griežtėti
„Sodros” duomenimis, Lietuvoje, darbdavių prašymu, buvo patikrinti tūkstančiai apie ligą pranešusių darbuotojų. Pradėjus patikrinimą beveik pusė ligonių iš karto pasveiko, nedarbingumo pažymėjimai tuoj pat buvo uždaryti.
Darbdaviai mano, kad ateityje turėtų būti griežtesnė ir valstybės institucijų kontrolė. Pasak „Sodros” specialistų, patikrinti nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumą pačiai „Sodrai” iš tikrųjų sudėtinga.
Apie asmens ligą sužinoma tik tuomet, kai darbuotojas jau grįžta į darbą. Tiesa, numatoma įvesti elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, kurie išsyk būtų matomi. Tačiau tokia sistema nebus privaloma ir gydytojai ją taikys ne tik pagal galimybes, bet ir pagal norus.
Pastebėta, jog dažnai yra simuliuojamos lėtinės ligos: radikulitas, kraujospūdžio padidėjimas, kvėpavimo takų susirgimai, vaiko slauga ir panašiai. Darbdavys, kuriam kilo įtarimas, jog darbuotojas ligą simuliuoja, vis dėlto turėtų kreiptis į „Sodrą”.
Įstatymas numato, jog ligos pašalpa laikinai nedarbingiems asmenims nemokama, jeigu asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu, jeigu laikino nedarbingumo priežastys yra piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jeigu pažeidžiamas gydytojo nustatytas gydymo ar slaugos režimas, ar paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykstama pas gydytoją pasitikrinti darbingumo ir pan.
