Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Vokietijos ekspertais buvo pasidalinta patirtimi apie Vokietijoje taikomą salmoneliozių prevencijos priemonę paukštynuose – paukščių vakcinaciją nuo salmoneliozės, jos efektyvumą ir visokeriopą naudą tiek paukščių augintojams, tiek veterinarijos gydytojams, tiek visuomenei.
Susitikime dalyvavo VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas, direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius, Vokietijos ekspertai – Joachimas Ehleris ir Uwe Roesler, apskričių, miestų ir rajonų VMVT veterinarijos gydytojai, prižiūrintys paukštynus. Šis susitikimas organizuotas vykdant ilgalaikį Lietuvos ir Vokietijos Dvynių projektą „Bakterinių zoonozių ir virusinių ligų kontrolės stiprinimas Lietuvoje”, kurio tikslas – apsaugoti visuomenę ir gyvūnus nuo virusinių ligų paplitimo keliamos rizikos, stiprinti jų kontrolės mechanizmus.
Vokietija jau ilgą laiką naudoja salmoneliozių paplitimo mažinimui gyvą vakciną. Šio seminaro–mokymų tikslas buvo supažindinti teritorinių VMVT veterinarijos gydytojus, kurie prižiūri šalies paukštynus, su Vokietijoje naudojamomis (laiko patvirtintomis) vakcinacijos programomis visų rūšių paukščiams: dedeklėms, broileriams, veisliniams paukščių pulkams.
Vokietijos ekspertas Uwe Roesler supažindino dalyvius su Vokietijoje taikomomis zoonozių prevencijos priemonėmis paukštynuose siekiant apsaugoti paukščius nuo salmoneliozės. Vokietijoje, kaip ir visoje Europoje, ypač didelis dėmesys yra skiriamas higienos priemonėms, tačiau, pasak Vokietijos eksperto Uwe Roesler, dar viena papildoma efektyvi priemonė yra paukščių vakcinacija.
„Jau keleta dešimtmečių Vokietijos paukštynuose laikomi paukščiai yra vakcinuojami. Šis laikotarpis parodė, kad vakcinacija, naudojama kartu su kitomis salmoneliozių prevencijos priemonėmis leido ženkliai sumažinti šios infekcijos paplitimą paukščių pulkuose”, – sakė Vokietijos ekspertas.
Iki šiol Lietuvoje yra naudojama tik inaktyvuota (negyva) vakcina nuo salmoneliozės, tačiau pasinaudojus Vokietijos sukaupta patirtimi bus galima artimoje ateityje taikyti naujas vakcinavimo programas. Paukščių salmoneliozės paplitimo mažinimas Lietuvos paukštynuose yra labai svarbus siekiant apsaugoti žmones nuo apsinuodijimų maistu. Siekiama, kad visa žaliava, kuri tiekiama maisto produktų gamybai, būtų tik iš neužkrėstų salmonelioze paukštynų. Mėsinių paukščių sveikatos stovis glaudžiai susijęs su tėvinių pulkų sveikatos būkle. Tik iš sveikų tėvinių pulkų auginami mėsiniai paukščiai bus sveiki ir laisvi nuo salmoneliozės. Visų paukštynų savininkai ta puikiai supranta ir yra įgyvendinę griežtus biosaugos reikalavimus, salmoneliozių savikontrolės programas.
„Gyvos vakcinos naudojimas salmoneliozių paplitimo mažinimui mūsų šalyje gali būti naudojama kaip papildoma priemonė apsisaugoti nuo infekcijos. Šiai vakcinai taikomi specialūs saugos reikalavimai, t. y. ji turi būti žymėta, kad būtų galima atskirti imunitetą, kuris susidarė po vakcinacijos nuo natūralaus užkrato. Mes parengėme pavyzdinę vakcinacijos programą, kurios turės laikytis paukštynai”, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas.
Pasak Uwe Roesler, kartu naudojant gyvą ir inaktyvuotą (negyvą) vakcinas yra sudaroma efektyvi programa, kuri ženkliai gali sumažinti salmoneliozės paplitimą. Kaip Vokietijos patirtis rodo, naudojant šias vakcinas nekyla pavojus vartotojams įsigyti nesaugią produkciją. Tačiau reikia atsiminti, kad norint gauti maksimalų vakcinacijos efektyvumą kartu turi būti atliekama ir eilė kitų svarbių pagalbinių priemonių: tokių kaip aukštas higienos valdymas, į kurį įeina: gera pastatų būklė ir priežiūra, paruošimas prieš paukščių užvežimą, efektyvi dezinfekcija, kokybiški ir gerai subalansuoti pašarai, tinkamas geriamas vanduo, apmokytas personalas, ir kt.
„Tikėtina, kad minėta efektyvi priemonė – gyva vakcinacija nuo salmoneliozės, kuri būtų taikoma ir Lietuvoje, prisidėtų prie šios infekcijos sumažinimo ir paplitimo”, – sakė Uwe Roesler.
„ES yra sukurta strategija, palaikanti gerą paukštynų higienos ir sanitarinę būklę. Naujos ES valstybės narės laikosi reikalavimų pagal status quo, tačiau taiko skirtingas priemones. Pvz., kaimynai lenkai planuoja išskersti visas vištas ir pradėti auginti naujus sveikus paukščių pulkus. Tuo tarpu Vokietijos ir kitų valstybių patirtis rodo, kad užveisus naujus pulkus po tam tikro laiko vis tiek gali atsirasti salmonelių nešiotojų. Taigi tik kompleksinis prevencijos priemonių taikymas, įskaitant vakcinaciją nuo salmoneliozės, gali užtikrinti gerą paukštininkystės sektoriaus būklę. Tokių principų mes ir laikysimės”, – sakė VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas.
„Projekto partneriai – Vokietijos specialistai turi didelę patirtį kovos su zoonozėmis srityje, todėl jų pagalba ir perteiktos žinios padės stiprinti užkrečiamųjų ligų kontrolę Lietuvoje. Norint, kad mūsų vartotojai pasitikėtų maisto produktų kokybe ir sauga, labai svarbu kontroliuoti šių ligų protrūkius, vykdyti profilaktikos priemones. Greitai plintančios užkrečiamosios ligos kelia pavojų žmonių sveikatai, atneša ženklius ekonominius nuostolius gyvulių ir paukščių augintojams. Todėl būtina siekti, kad gyvūnų augintojai, maisto gamintojai ir prekybininkai laikytųsi saugos ir higienos reikalavimų, o visuomenė apie pastebėtus pažeidimus operatyviai informuotų kontroliuojančią instituciją”, – sakė VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas.
Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, per metus Europoje vidutiniškai užregistruojama daugiau kaip 5 tūkst. dėl maisto užkrečiamųjų ligų protrūkių, kurių metu suserga iki 47 tūkst. gyventojų. Žmonės zoonozėmis užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, mėsą, kiaušinius bei technologiškai ruošdami maisto produktus. Labiausiai paplitusi žmonių ir gyvūnų užkrečiamoji liga – salmoneliozė. Europoje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad žmonės salmonelėmis dažniausiai užsikrečia per kiaušinius, paukštieną ir kiaulieną.
Artimiausiu metu šio projekto lėšomis bus išleistas informacinis leidinys vartotojams apie salmoneliozės profilaktiką, paukštininkystės produktų saugą, kiaušinių ženklinimo reikalavimus ir kt. Leidiniai bus publikuojami VMVT tinklapyje http://www.vmvt.lt/ ir išdalintas teritorinėms VMVT.
