Ne paslaptis, kad vaikai kasmet susiduria su smurtu, agresija, įvairiomis patyčiomis, kurias patiria bendraudami su tėvais, bendraklasiais, draugais. Siekiant tokių nuoskaudų išvengti, steigiami įvairūs pagalbos centrai, internetiniai puslapiai ar telefono linijos.
Deja, ne visi paaugliai, paskambinę „Vaikų linijos” pagalbos telefonu, sulaukia norimos pagalbos.
Nors Lietuvoje patyčių tarp vaikų kasmet mažėja, mūsų šalis, kurioje paaugliai patiria agresiją, vis dar išlieka viena pirmaujančių visame pasaulyje. Panaši situacija yra Izraelyje, Grenlandijoje, Rumunije. Mažiausiai agresijos vaikai patiria Islandijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.
„Stebina tai, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvos vaikai nugalėjo savo baimę ir pradėjo noriai prašyti pagalbos iš specialistų. Gaila, bet daugelis besikreipiančių paauglių, paskambinę pagalbos telefonu į „Vaikų liniją”, nesulaukia norimos konsultacijos. Viskam trūksta lėšų, o dėl to kenčia vaikai”, – sakė „Vaikų linijos” vadovas, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas Robertas Povilaitis.
Pagalbos telefonu daugiausiai kreipiasi 12–15 m. moksleiviai. Jie guodžiasi patyrę vienų ar kitų nuoskaudų ir tikisi sulaukti pagalbos. Vien pernai į „Vaikų linijos” tarnybą buvo mėginta prisiskambinti daugiau nei tris milijonus kartų, bet pagalbos sulaukė vos 70 tūkst. vaikų.
Statistika rodo, kad problema yra opi, o vaikai tiesiog neturi su kuo apie tai pasikalbėti. Tokia situacija byloja, kad patyčių problemą reikia spręsti kuo greičiau. Tarpusavio bendradarbiavimą pradėjęs bankas „Nordea Bank Lietuva” ir „Vaikų linija” nusprendė kuo skubiau pagerinti susidariusią situaciją – bankas šiai psichologinės pagalbos tarnybai suteiks vieno milijono litų paramą.
Už gautas lėšas bus imtasi psichologinės pagalbos tarnybinės techninės bazės stiprinimui, pradėta reklaminė veikla ir kuriamas interneto tinklalapis „bepatyciu.lt”. Tikimasi, kad šios priemonės bus veiksmingos ir padės spręsti šeimose susidariusias problemas, kurios dažnai lieka nepastebimos. „Vaikų linijos” atstovai viliasi, kad tokiu banko pavyzdžiu paseks ir kitos verslo struktūros, kurioms ne vis tiek, kaip gyvena jauniausi visuomenės nariai.
„Norime išugdyti pagarbą tarp tėvų ir vaikų. Reikia atkreipti visuomenės dėmesį, kad vaikai bet kada galėtų drąsiai kreiptis į suaugusįjį ir žinotų, jog gali sulaukti reikiamos pagalbos”, – teigė „Nordea Bank Lietuva” generalinė direktorė Inga Skisaker.
Praėjusiais metais tik kas 45 skambutis į „Vaikų liniją” buvo sėkmingas. Šiemet prie šios akcijos prisidėjo ir „Almos Adamkienės fondas”, kuris taps šios psichologinės tarnybos globėju.
Atlikus apklausąLietuvoje, paaiškėjo, kad net 70 proc. šalies vaikų skundžiasi iš tėvų ar draugų sulaukiantys patyčių, kurios dažnai turi neigiamų pasekmių: mažieji visuomenės atstovai bijo eiti į mokyklą, susitikti su draugais, juos kankina nemiga ir kitos problemos. Kraštutiniais atvejais vaikai pakelia prieš save ranką.
Patyčios – tam tikras agresinis elgesys, kurio vaikai patys sutvarkyti negali, nes visada atsiranda stipresnių už juos. Kas keturis metus daromos socialinės apklausos, tyrimai, kuriais nustatomas pasityčiojimą jaučiančių vaikų skaičius. Paskutiniai tyrimai parodė, kad kas ketvirtas Lietuvos vaikas patiria agresiją ir jaučiasi silpnesnis prieš savo draugus.
