Šiandien minima pasaulinė kontracepcijos diena. Šią dieną apie 60 šalių organizuojami įvairūs šviečiamieji renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nepageidaujamų nėštumų, abortų ir jaunimo lytinės sveikatos problemas.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija organizavo seminarą mokytojams „Neplanuoti nėštumai ir jų prevencija”. Seminare buvo paskelbti paauglių apklausos apie nėštumo prevenciją duomenys ir diskutuota kitais, jaunimo lytiniam švietimui aktualiais klausimais.
Pristatyto tyrimo „Paauglių žinios apie nėštumo prevenciją bei poreikį lytiniam ugdymui” duomenys atskleidė, kad jaunimas gauna nepakankamai informacijos apie tai, kaip reikia saugotis nepageidaujamo nėštumo.
Internetu buvo apklausti 3394 respondentai, kurių didžiąją dalį sudarė paaugliai iki 18 metų. Iš respondentų atsakymų aiškiai matyti, kad jaunimas nėra pakankamai išprusęs lytinio gyvenimo klausimais. Net 53 proc. jaunimo mano, kad nutrauktas lytinis aktas apsaugo nuo nėštumo, o beveik pusė apklaustųjų teigia, kad lytinio akto metu naudojant du prezervatyvus iš karto, apsauga nuo nėštumo tampa patikimesnė.
Įdomu tai, kad, prireikus informacijos apie apsisaugojimą nuo nėštumo ir kontracepciją, į mokytojus kreiptųsi tik 2 proc. paauglių, o net 80 proc. apklaustųjų teigė, kad tokios informacijos ieškotų internete. Žinoma, interneto platybėse sklandanti informacija ne visada patikima ir jaunas žmogus ne visada suras atsakymus į rūpimus klausimus. Atkreipdama dėmesį į šią problemą, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos organizacija atnaujino internetinę svetainę (www.your-life.lt), kurioje pateikia daug naudingos informacijos jaunimui ir mokytojams aktualiomis lytinio švietimo temomis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje atliekama apie 10 tūkst. abortų, o gimdymui ryžtasi tik apie 2500 merginų iki 19 metų amžiaus.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešienė sakė: „Informuodami visuomenę apie apsisaugojimo priemones, neskatiname neigiamo požiūrio į nėštumą, net siekiame, kad jauni žmonės pasirinktų tinkamą laiką tėvystei – juk sprendimas nulemia visą jauno žmogaus gyvenimą.”
Paklausta, ar jaučiama valstybės institucijų parama tokioms akcijoms, E. Kuliešienė sakė: „Daugiausiai iniciatyvos rodo nevyriausybinės organizacijos, o valstybės parama tokioms akcijoms yra minimali.”
„Mums labai trūksta dialogo su valstybės institucijomis, o ypač su švietimo ministerija. Svarbu, kad ir patys mokytojai suprastų, kad jaunam žmogui laiku suteikta informacija ir pagalba gali labai daug pakeisti. Svarbu, kad žmonės, dirbantys su jaunimu, neturėtų išankstinių nuostatų ir išsklaidytų abejones ir mitus”, – sakė E. Kuliešienė.
Švietimo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimaitis, paklaustas, kodėl tiek daug jaunimo nepasitiki pedagogais (informacijos į juo kreiptųsi tik 2 proc.), sakė: „Lytiškumo ugdymo programos ministerijoje rengiamos nuo 1998 m. Tokios programos skatina ne tik švietėjišką veiklą, bet ugdo visuomenę, kaip reikia išvengti negatyvių pasekmių. Mokytojai lytinio ugdymo klausimais kalba mažiau todėl, kad mokyklose dirba visuomenės sveikatos specialistai, kurie ne tik suteikia pirmąją pagalbą, bet ir turi pakankamą kvalifikaciją konsultuoti jaunimą aktualiais lytinio gyvenimo klausimais.”
„Nuo šių metų rugsėjo mokytojai jau gali naudotis metodine medžiaga, kurioje pateikiama informacija aktualiais lytinio švietimo klausimais. Jaunimas ateityje bus aktyviau informuojamas ir tikimės, kad problemų, susijusių su lytinio švietimo stoka, mažės”, –sakė A. Šimaitis.
