Ryški mėnulio pilnatis tamsiame nakties danguje, stogo šlaitas, ant kurio balansuoja rankas į priekį ištiesęs nakviša. Toks klasikinis vaizdelis iškyla prieš akis, kai bandoma įsivaizduoti lunatizmą. Na, stogais jie gal ir nevaikšto kaip katės, bet eibių prikrečia. Dažniausiai tai būna nekalti pasivaikščiojimai po namus. Rečiau nakvišos tokių naktinių seansų metu įsitaiso vieną kitą mėlynę ar ką nors sudaužo. Tačiau gali būti ir dar blogiau…
Ant ribos
Paprastai žmonės savo gyvenimą tvarkingai dalina į dvi dalis — dienos ir nakties. Smegenys pripažįsta tik juodą ir baltą, aiškiai skirdamos ribą tarp budravimo ir miego.
Nors pasitaiko išimčių. Ne tiek daug, vos vienas procentas žmonių, laviruoja ant ribos tarp dviejų priešingų sąmonės būvių. Tinkamiausias metas tokiam „pomėgiui” — naktis. Giliai užmigęs arba pusiau prabudęs, nakviša atsisėda lovoje ir nusprendžia pasivaikščioti. Gerai, jei tik po miegamąjį ar savo butą. Blogiau, jei išeina į gatvę, ir visai blogai, kai duris sumaišo su langu. Jei gyvena aukštai, toks skrydis gali būti paskutinis jo gyvenime.
Užsiėmimų yra ir daugiau: galima nueiti į virtuvę ir išsikepti kepsnį, į kitą vietą perstumti spintą, išsiurbti kilimą. Tai gana nekalti užsiėmimai. Blogiau, jei nakviša sumano pasivažinėti automobiliu. Geriau tokio gatvėje nesutikti, nes kažin ar pavyktų išvengti avarijos.
Net neįtartum, kad kažkas tam žmogumi ne taip — jis atsimerkęs, net ko nors klausiamas atsakydamas gali ką nors neaiškiai sumurmėti. Daugiau pabendrauti nepavyks, nes į bet kokį bandymą jį pažadinti, atsakys nustebusiu žvilgsniu ir bereikšme veido išraiška.
Tiesa, nėra ko tikėtis, kad lunatikas apsivilks kostiumą ir užsiriš kaklaraištį, nors gali atsitikti ir taip. Bet dažniausiai jis klaidžioja su pižama ir šlepetėmis. Arba nuogas, jeigu įpratęs taip miegoti.
Juokinga, bet pavojinga
Lunatizmas dažniau būdingas vaikams. Kaip ir naktiniai košmarai, tai jiems pasireiškia įtampos ir nerimo periodais. Psichiškai tokie vaikai yra visiškai sveiki.
Suaugusiųjų lunatizmas nėra jau toks nekaltas reiškinys. Šios pakitusios sąmonės būsenos priežastys gali būti stresas, potrauminis sindromas, panikos priepuoliai, nuovargis, psichinė liga arba epilepsija, smegenų pažeidimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, psichoaktyviosiomis medžiagomis, medikamentais. Naktinius klaidžiojimus gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimai, gastroenterito refliuksas, naktiniai astmos ir širdies priepuoliai.
Nakvišumas genetiškai paveldimas. Sutrikimas paprastai būdingas abiem identiškiems dvyniams.
Mažieji lunatikai dažniausiai nekelia didelių rūpesčių aplinkiniams. Su suaugusiais — daugiau bėdos. Jie gali būti agresyvūs, net susižaloti. Vaikštinėdami gali atsitrenkti į baldus, nes reakcija būna sulėtėjusi, sutrikusi pusiausvyra. Atsigulei sveikas, o prabundi apsibraižęs ir apsidaužęs. Žinoma, nieko neprisimeni. Nekoks jausmas. Žvelgiant iš šalies gali atrodyti net juokinga. Bet be gydytojo pagalbos neapsieisi. Paprastai skiriami atidepresantai.
Baltas chalatas
Nakvišumas nėra įprasta liga, kurią galima diagnozuoti įprastais metodais. Nepadarysi nei kraujo tyrimo, nei ultragarsu nepagausi smegenų „nukrypimo”.
Paprastai lunatiką gydytojui „įskundžia” namiškiai. Juk jis pats apie savo naktines klajones nieko negali papasakoti, nes neprisimena.
Dažniausiai tai reikia gydyti kompleksiškai: spręsti emocines problemas, slopinti stresą, nerimą, pašalinti nuovargį. Jeigu šios problemos sėkmingai išsprendžiamos, paprastai baigiasi ir naktiniai pasivaikščiojimai. Tad vietoj tabletės gali užtekti gero psichologo.
Labai svarbu išmokti nusiraminti ir atsipalaiduoti. Teks mažinti ir alkoholio kiekį. Prieš miegą nepatariama užsiimti emocijas audrinančiais darbais. Ramiai išsimiegoti padės gydytojo skirta migdomųjų piliulė.
Saugos diržas
Nakvišoms reikėtų įsirengti specialų miegamąjį. Toliau nuo lovos pastatyti visus aštrius, dūžtančius daiktus, prie miegamojo durų pritaisyti varpelį arba lempą su judesio davikliu, užaryti langus, ant jų pakabinti sunkiais užuolaidas. Ir apskritai geriau miegoti pirmame aukšte.
Paprastai manoma, kad lunatiko negalima šaukti vardu ar kitaip bandyti jį pažadinti, nes tai pavojinga. Bet tai tik mitas. Staiga prabudęs ne lovoje, o viduryje kambario, jis tikrai nepuls piktai sugniaužęs kumščius. Bandyti pažadinti nakvišą netgi būtina, nes tai jį apsaugotų nuo sužeidimų.
Bėda ta, kad pažadinti lunatiką labai sunku. Geriau švelniai paimti už rankos ir nuvesti atgal į lovą. Nors, kai kurių medikų nuomone, geriau jo neliesti, nes tai gali išprovokuoti agresiją.
Lunatizmas dažniausiai prasideda praėjus 1–1,5 val. po užmigimo, giliaus miego stadijoje. Tarpinė būsena po 10–15 min. vėl grįžta į miego fazę. Nakvišumo epizodai gali trukti ir ilgiau, net iki valandos.
