Taip nuspręsta po miesto savivaldybėje vykusios diskusijos „Narkomanija, ŽIV/AIDS: problemos ir pagrįsti sprendimai”, kurią kartu su savivaldybės administracija surengė nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi”.
Diskusiją surengti paskatino staigus naujų ŽIV atvejų mieste atsiradimas. Spalio – lapkričio mėnesiais ši infekcija buvo diagnozuota 11 asmenų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus komiteto Socialinių ligų anoniminio konsultavimo kabineto „Pasitikėjimas” darbuotojos Raimondos Cikanienės teigimu, tokie skaičiai verčia susirūpinti ir imtis neatidėliotinų priemonių stiprinant ŽIV ir AIDS prevenciją bei kontrolę mieste.
„Grėsmė kyla ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai, todėl reikia skubių, valingų politinių sprendimų, kad būtų užkirstas kelias ŽIV protrūkiui mieste ir apsaugota visuomenė”, – sako R. Cikanienė.
Alytus yra padidintos ŽIV plitimo rizikos miestas dėl čia esančių pataisos namų.
2002 m. čia įvyko ŽIV protrūkis ir buvo nustatyti 299 ŽIV infekuoti asmenys.
Lietuvos AIDS centro duomemimis, 23,7 proc. visų ŽIV užsikrėtusiųjų yra laisvės atėmimo vietose. Išėję į laisvę ŽIV užsikrėtę asmenys tampa potencialiu infekcijos plitimo visuomenėje šaltiniu, todėl jiems turi būti suteikiamos būtinos socialinės ir sveikatos paslaugos. Tuo tarpu šiandien Alytuje AIDS sergantys asmenys neturi galimybių gauti net gydymo paslaugų – miesto sveikatos priežiūros įstaigos neturi tam reikiamų įgūdžių ir priemonių, todėl ligoniai gydymui siunčiami į AIDS centrą Vilniuje.
„Patekę į laisvės atėmimo vietą ŽIV infekuoti asmenys atstato savo imuninę sistemą, gauna jiems būtiną gydymą, tačiau išėjus į laisvę procesas nutrūksta, jie nebeturi iš kur gauti vaistų ir kitų būtinų sveikatos paslaugų, todėl pavojus kyla ne tik jų sveikatai ir gyvybei, bet ir visuomenės saugumui”, – sako Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Jonas Musikevičius.
Spragų Alytuje yra ir ŽIV prevencijos srityje. Statistikos duomenimis, daugiau nei 70 proc. visų šalyje esančių ŽIV infekuotų asmenų užsikrėtė per švirkščiamų narkotikų vartojimą, todėl būtina stiprinti ŽIV prevenciją tarp priklausomų nuo narkotikų asmenų. Mokslo įrodymais ir faktais patvirtinta, kad viena iš veiksmingiausių tokios prevencijos priemonių yra vadinamos žalos mažinimo programos, apimančios švirkštų ir adatų keitimą, švietimą, pakaitinį gydymą, kt. Šiuo metu Alytuje veikia tik švirkštų ir adatų keitimo, dezinfekcijos priemonių, prezervatyvų dalijimo, sveikatos mokymo ir švietimo, motyvavimo gydymui, konsultavimo programos. Norint stiprinti ŽIV prevenciją tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų būtina pradėti teikti ir pakaitinio gydymo paslaugas.
