Vakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Kazimiero Lukausko susitikimo metu su žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi aptarta, kaip ekonominės krizės sąlygomis skatinti smulkiuosius ūkininkus plėtoti savo veiklą ir sudaryti jiems palankias galimybes kurti nedidelius maisto produktų gamybos cechus ūkiuose, prekiauti savo gamybos produktais mažose parduotuvėse, steigti naujus turgelius miestuose, kuriuose būtų prekiaujama tik lietuviškais maisto produktais, įrengti tinkamas prekybos vietas dabar Lietuvoje gyvuojančiuose turguose, kurių yra per šimtą, tačiau juose vyrauja perpardavinėtojai įvežtomis importinėmis prekėmis.
Gruodžio 17 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys klausimą apie maisto produktų saugą ir ūkininkų išaugintos produkcijos tiekimo tvarką vartotojams.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas informuoja, jog tarnyba jau yra supaprastinusi reikalavimus smukiesiems ūkininkams, kad turgavietėse jie lengviau galėtų realizuoti savo ūkiuose išaugintą ir pagamintą produkciją. Direktorius pažymėjo, kad spalio pabaigoje patvirtinti ir įsigaliojo nauji Maisto produktų tvarkymo subjektų tvirtinimo ir registravimo reikalavimai. Norintiesiems pradėti maisto verslą, užsiregistruoti ar gauti maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą reikės pateikti mažiau dokumentų, jie bus peržiūrimi per tris dienas. VMVT yra patvirtinusi reikalavimus pieno, mėsos gamintojams, prekiaujantiesiems negyvūnine produkcija, taip pat medžiotojams, žvejams ar kitiems smulkiems verslininkams, norintiems parduoti savo ūkiuose užaugintus ar pagamintus produktus.
Jau ir šiuo metu ūkininkai be problemų gali prekiauti pienu, sūriu, paukščiais, triušiais, kitais kiškiniais gyvūnais, nes reikalavimai jiems nėra sudėtingi. „Visuose registruotuose pieno ūkiuose, o jų Lietuvoje šiuo metu yra 260, galima pardavinėti pieną tiesiai vartotojui, tokiai prekybai nėra keliama jokių ypatingų reikalavimų. Ūkininkai patys gali gaminti ir parduoti lietuvišką sūrį, reikia tik turėti identifikavimo kortelę, vadinamąjį fermos pasą”.
Visos paukščių, triušių, kiškinių gyvūnų fermos yra registruotos, gyvūnų sveikata tikrinama, todėl jų skerdeną galima pardavinėti visuose turguose, kur įrengtos specialios vietos, arba mažesniuose miesteliuose, kur tokia prekyba vyksta kartą per savaitę. „Problemų kyla dėl mėsos produktų, nes šiuo metu veikiančios 43 nedidelės skerdyklos vos laikosi, bet ir su jais dirbame. Plečiama vadinamoji išvežiojamoji prekyba, kai specialiai įrengtuose nedideliuose automobiliuose, kurie gali keliauti po visą Lietuvą, prekiaujama dešra ir mėsa. Būtina, kad paskersti gyvuliai būtų sveiki, registruoti, skerdimo vietos identifikuotos ir kontroliuojamos”, – kalba VMVT direktorius K. Lukauskas. Ūkininkai, norintys užsiimti smulkiu mėsos iš savo užaugintų gyvulių gaminių verslu, parduoti mėsą ar jos gaminius, galėtų kooperuotis ir naudotis jau veikiančiomis mažomis skerdyklomis ar mėsos perdirbimo cechais, turinčiais veterinarinį patvirtinimą. Paženklinę produkciją kaip ūkininko, galėtų ją realizuoti vietinėje rinkoje. K. Lukauskas pažymi, jog aktyviai diskutuojama su savivaldybėmis, tariamasi, jog būtų rastos tinkamos vietos ūkininkams prekiauti pienu, kad būtų rasta vietų naujiems turgeliams kurtis.
Ministras K. Starkevičius pabrėžia, kad tikslui pasiekti reikia sumažinti iki šiol buvusius per daug sudėtingus veterinarinius reikalavimus prekybai savos gamybos maisto produktais. „Naujoji ministerijos vadovybė šiuo klausimu jau aktyviai dirba kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Taip pat svarbu išsamiai informuoti ūkininkus apie prekybos maisto produktais galimybes, kad žemdirbio kelias nebūtų vienintelis – tik pas perdirbėją, kad jie kuo greičiau galėtų ateiti arčiau miesto žmogaus, arčiau vartotojo”, – akcentuoja K. Starkevičius. Ministras pažymi, kad labai svarbi yra konkurencija su stambiaisiais prekybos tinklais. „Nors konkurencijos mastai nebus dideli, tačiau tai turės įtakos, kad produkcijos supirkimo kainos nemažėtų, o maisto produktai parduotuvėse atpigtų. Taip laimės mūsų vartotojas, turėdamas didesnes galimybes pasirinkti ir žinodamas, kad natūralūs, švieži ir sveiki lietuviški maisto produktai jam visuomet yra prieinami ir pasiekiami”, – akcentuoja K. Starkevičius. Kaip gerą pavyzdį ministras paminėjo Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Kaune įrengtą turgų, į kurį kiekvieną šeštadienį ūkininkai suveža savo produkciją. Miestiečiai iš karto pamėgo šį apsipirkimo būdą, todėl tokių prekybos vietų turėtų atsirasti visur, kur tik žmonės to pageidauja.
Žemės ūkio ministras K.Starkevičius atkreipia dėmesį, jog artimiausiu metu šalia Žemės ūkio ministerijos pradės veikti nedidelis pavyzdinis turgus, kur bus prekiaujama sveikais, gerais, patikimais maisto produktais.
