Pradedama koordinuoti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją. Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas įsakymu patvirtino Valstybinę lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos 2008-2010 metams programą, kurios paskirtis – skatinti labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir didinti piliečių atsakomybę už savo sveikatą.
Specialistai prognozuoja, kad per dvejus metus sumažės rizikos veiksnių paplitimas, bus kuriama sveikatai palanki socialinė ir ekonominė aplinka, žmonių gyvenimas taps sveikesnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų teigimu, lėtinės neinfekcinės ligos jau kelis dešimtmečius yra pagrindinė Lietuvos žmonių sveikatos problema. Gyventojų mirčių struktūroje šie susirgimai lemia tris ketvirtadalius visų mirčių.
Kraujotakos sistemos ligos, pasak Lietuvos sveikatos informacijos centro, 2007 metais sudarė 44,5 proc. vyrų ir 63,6 proc. moterų mirties priežasčių. Piktybiniai navikai – 19,2 proc. vyrų ir 16,9 proc. moterų mirties priežasčių.
Labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų grupę sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir cukrinis diabetas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šie susirgimai Europoje lemia didžiausią dalį – 86 proc. – mirčių.
Antroji svarbiausioji pagal mirčių dažnį priežastis – piktybiniai navikai. Prognozuojama, kad per kitus 10 metų lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas padidės dar 4 proc. Didžiausias augimas, net iki 23 proc., laukiamas dėl cukrinio diabeto.
Įrodyta, kad lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą daugiausia lemia rizikos veiksniai, susiję su nesveika mityba ir nesveika gyvensena. Tai padidėjęs arterinis kraujospūdis – 33 proc., padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – 23 proc., rūkymas – 18 proc., nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas – 12 proc., piktnaudžiavimas alkoholiu – 11 proc., antsvoris – 10 proc., fizinės veiklos stoka – 9 proc.
Kauno medicinos universiteto atlikti tyrimai rodo, kad rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos vyrų ir moterų populiacijoje yra vienas didžiausių Europoje.
PSO duomenys ir tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad profilaktinių priemonių dėka, šalinant su mityba ir gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius, galima išvengti 80 proc. širdies ligų, insulto ir antrojo tipo diabeto atvejų bei 40 proc. vėžio atvejų.
