Labiausiai sveiko miesto koncepciją Vilniuje įgyvendinantys specialistai pasigenda tarpsektorinio bendradarbiavimo, o džiaugiasi, kad vis daugėja siūlančių naujas idėjas ir jose dalyvaujančių bendruomenių.
Pasak Vilniaus sveiko miesto biuro (VSMB) direktorės Danguolės Vaitkienės, sveikas miestas – grandininės reakcijos rezultatas. Jo „pamatas” yra atskiri asmenys, kurie savo idėjas atneša į šeimą, paskui į artimiausią aplinką, po to savo lūkesčius, pageidavimus pateikia VSMB, o įstaiga savo ruožtu gali imtis iniciatyvos visa tai įgyvendinti. Taip tampama tarpininku tarp visuomenės ir valstybinio sektoriaus.
Rengiamos įvairios šventės pagal patvirtintas programas, projektus, apklausos, skatinamas ir inicijuojamas įvairių programų rengimas bei įgyvendinimas, tiesiogiai bendraujama su miesto bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, sveikatingumą propaguojančiais darželiais bei mokyklomis.
Su D. Vaitkiene ELTA kalbėjosi apie tai, kas yra sveiko miesto koncepcija ir kaip ją sekasi įgyvendinti Vilniuje.
– Kokius kriterijus turi atitikti miestas, kad jį būtų galima laikyti sveiku?
– Miesto sveikatos būklės neįmanoma pakeisti per vieną naktį, tai yra ilgalaikis sunkus procesas, kuriame dalyvauja įvairios žinybos.
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), sveikame mieste turi būti švari, saugi aplinka, stabili ekologinė sistema. Sveiko miesto visuomenė – stipri, neišnaudojama, puoselėjanti savitarpio pagalbą. Visi sveiko miesto gyventojai aprūpinti maistu, vandeniu, pastoge, jiems garantuotas saugumas, darbas, pajamos.
– Šie tikslai bent iš pirmo žvilgsnio atrodo utopiniai. Kaip juos mėginate įgyvendinti?
– Žinoma, jei nepradėsime, tai ir sveiko miesto neturėsime. Tai yra ne vieno dešimtmečio darbas. Kiekvienas vilnietis yra atsakingas už subalansuoto ir sveiko miesto kūrimą. Šiuo metu vykdome sveiko miesto idėjos sklaidą per įvairius renginius, susitikimus, paskaitas, konkursus.
– Kaip ir kur gimė sveikų miestų iniciatyva?
– Sveiko miesto idėjas iš PSO į Lietuvą atsivežė buvęs Kauno medicinos universiteto rektorius prof. Vilius Grabauskas. Po to Vilniuje atsirado sveiko miesto biuras.
Šiame judėjime dalyvauja apie 1100 Europos miestų. Miestai, dalyvaujantys PSO Europos tinkluose, vystosi ir plečiasi įgyvendindami programas, apimančias sveiko miesto formas ir strategijas, skatindami bendradarbiavimą, bendruomenės iniciatyvas, taip pat programas, kurios skirtos labiausiai pažeidžiamoms bendruomenės grupėms, gyvenimo būdui bei sveikos aplinkos kūrimui.
– Ar visos iniciatyvos populiarios? Kas aktyviausi renginių dalyviai?
– Išties vilniečiai labai noriai lanko renginius, kuriuose propaguojamas sveikas miesto bendruomenės gyvenimo būdas, skleidžiamos sveikatos priežiūros ir stiprinimo žinios, bendruomenė susipažįsta su sveikos gyvensenos privalumais, įgauna sveikos gyvensenos įgūdžių. Bendruose renginiuose susijungia sveikatingumą propaguojančios mokyklos ir darželiai bei sveikatingumo srityje dirbančios nevyriausybinės ir verslo organizacijos.
Per metus renginius aplanko apie 60 tūkst. žmonių. Ypač populiari akcija „Vasaris sveikatingumo mėnuo”, kur apie 125 įvairios sveikatingumo organizacijos suteikia savo paslaugoms nuolaidas arba nemokamas paslaugas. Vilniečiams tai labai naudinga. Vasarą rengiamos stovyklos „Šaunuolis”, akcija „Mieste be savo automobilio”.
Sveikatingumo mankštose per metus apsilanko apie 8 tūkst. gyventojų. Deja, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad sportuojančiųjų vis mažėja su vyresniu amžiumi.
Susitikimai, paskaitos su žymiais žmonėmis, pavyzdžiui, Lietuvos širdies asociacijos prezidentu doc. Pranu Šerpyčiu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. Rimantu Stuku – mėgstamos vilniečių. Tokiuose renginiuose daugiausia dalyvauja jaunimas ir bendruomenių atstovai.
– Kaip Lietuva atrodo kitų tokiose programose dalyvaujančių šalių kontekste?
– Sveiko miesto biuras aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, suteikiančiomis metodinę bei finansinę paramą rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus. Vyksta darbo susitikimai įvairiose šalyse, taip pat ir Vilniuje, atvykusius svečius (italus, portugalus, ispanus, belgus, austrus) žavi mūsų pėsčiųjų ir dviračių žygiai, nes tai daro įtaką fizinei ir dvasinei sveikatai.
Vokiečiams labiausiai patinka nemokamos sveikatingumo mankštos vilniečiams, nes jos atlieka tam tikrą psichologinį vaidmenį. Ateina daug žmonių, ieškančių bendravimo ir taip formuojasi savitos bendruomenės. Fizinis aktyvumas suteikia energijos, optimizmo ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams.
– Kam priklauso visuomenės sveikatos ugdymo ir stiprinimo ateitis?
– Ateitis priklauso sisteminiam požiūriui į visuomenės sveikatos ugdymą ir stiprinimą. Visuomenės sveikata – subalansuota visuma. Sisteminiu požiūriu pokyčiai viename sektoriuje daro poveikį ir kitoms sistemos dalims.
Tačiau sklandus bendradarbiavimas vyks tik tuo atveju, jei įstaigos ir institucijos viena kitą supras ir norės dirbti bendro tikslo vardan.
