Per vienus metus rekordinį tikrinimų antplūdį – net 25 įvairių komisijų pradedant Seimo ar Valstybinės darbo inspekcijos, baigiant savivaldybės bei kitų institucijų – atlaikė seniausia, šimtmečio jubiliejų pernai atšventusi Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė. Deja, to neatlaikė jos ilgamečio vadovo Skirmanto Juozo Paukščio širdis, būtent 2008-ųjų gruodį nustojusi plakti. Po ligoninės direktoriaus mirties Kauno miesto savivaldybės taryba – ligoninės steigėja – laikinai jai vadovauti paskyrė vyr. gydytojo pavaduotoją medicinai dr. Lolitą Šileikienę.
– Darbo grupei vadovavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius šių metų pradžioje patikino Eltą, kad ligoninės medikai gali, nesibaimindami anksčiau prognozuoto ligoninės naikinimo ar prijungimo prie kitos gydymo įstaigos, dirbti bei įgyvendinti savo planus. Ar Jūs tikite, kad abejonių dėl ateities laikotarpis Jūsų vadovaujamos ligoninės personalui jau pasibaigė?
– Kolektyvo darnus darbas įrodė, jog ligoninė turi savo veiklos nišą Kauno mieste ir yra reikalinga gyventojams. Gyvename permainų laikotarpiu, todėl galimos įvairios prognozės, tačiau mes turime gražių planų ir esame pasirengę juos įgyvendinti.
– Iš kokių šaltinių ligoninė finansuojama?
– Ligoninė finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų bei kitų šaltinių. Pernai finansavimas buvo gautas iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Teritorinių ligonių kasų (TLK), Kauno miesto savivaldybės, ES struktūrinių fondų.
Daugeliui mūsų įstaigoje pradėtų darbų numatytas ilgalaikis tęstinumas, todėl nuolat buvo ieškoma papildomų finansavimo šaltinių. 2008 metais įstaiga parengė projektus programinėms lėšoms gauti, atlikome parengiamuosius darbus naujų ligoninės renovavimo projektų įgyvendinimui ateinančiais metais.
– Vienas iš ligoninę tikrinusios darbo grupės narių priėjo prie išvados, kad nepasitenkinimas darbo sąlygomis atsirado dėl nuolatinio nepakankamo gydymo įstaigos finansavimo. Kai kitos Kauno ligoninės sulaukdavo milijonų iš Vilniaus, jūsiškė kažkaip likdavo nuošalyje. O gal ligoninė ką nors gavo iš Valstybės investicijų programai skirtų pinigų?
– Įstaigos projektas lėšoms pagal Valstybės investicijų programą gauti yra pateiktas pernai, todėl tikimės pritarimo jo įgyvendinimui.
Beje, Sveikatos apsaugos ministerija yra įtraukusi mūsų ligoninę į 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra” projektą, kuriam skiriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Joje numatytų projektų įgyvendinimui jau pateikėme preliminarias paraiškas SAM. Pernai esame pateikę ligoninės steigėjai kelias programas, kurios, gavus finansavimą, būtų vykdomos 2009-2011 metais. Ligoninė taip pat teikė paraiškas 2007-2013 m. „Žmogiškųjų išteklių plėtros programai” pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje”.
– Atrodo, kad beldžiatės į visas įmanomas duris, bet jos kažkaip būtent amžiumi solidžiausiai Kauno miesto ligoninei, kuri neretai pavadinama Lietuvos traumatologų kalve, ir neatsidaro?
– Ne visaip taip. Kai kurios seniai, dar nuo 2001 metų puoselėtos idėjos „pribrendo” ir buvo įgyvendintos. Galime pasidžiaugti, kad 2008 metais pavyko užbaigti ar priartėti prie kai kurių anksčiau pradėtų darbų pabaigos, pavyzdžiui, įsigyta nauja medicininė įranga, pagerintos darbo sąlygos darbuotojams, pacientų patogumui ligoninėje įdiegta išankstinės pacientų registracijos internetu sistema, atlikti įstaigos kompiuterinio tinklo plėtros antrojo etapo darbai. Šie projektai buvo įgyvendinti įstaigos bei ES struktūrinių fondų, Kauno miesto savivaldybės lėšomis. 2008 metais SAM, TLK lėšos buvo skirtos ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus plėtrai užtikrinti, darbuotojų kvalifikacijai kelti buvo pasinaudota finansavimu iš ES struktūrinių fondų.
– Jei atvirai, tai kaip pavadintumėte praėjusius metus, kokie jie buvo ligoninei?
Sakyčiau, 2008-ieji mums buvo nepaprastų iššūkių metai. Ligoninės vadovo netektis – vienas skaudžiausių iššūkių darbuotojams. Kolektyvas yra nusiteikęs dirbti kuo geriau, – tai buvo aišku iš tų nuostatų, kurias mūsų gydytojai, slaugytojos išsakė paskutiniame praėjusiais metais Gydymo ir Slaugos tarybų posėdyje. Ligoninė tęsia darbą gyventojų labui ir siekia, kad būtų užtikrinta aukšta paslaugų kokybė ir jų prieinamumas. Tai, kad mūsų teikiamų paslaugų reikia, rodo ir pastaruoju metu padidėję pacientų srautai. Turime planų, kuriuos esame pateikę steigėjai, mažiausiai penkeriems metams į priekį ir mobilizuojamės, kad jie būtų sėkmingai įvykdyti.
