Nervinė anoreksija – liga, kai norint sulieknėti sąmoningai ribojamas maisto kiekis ir tai ilgainiui sukelia įvairių komplikacijų ir fizinį išsekimą.
Tik skaičiai:
apie 95 proc. sergančiųjų nervine anoreksija sudaro moterys ir mergaitės,
nesigydant, nuo ligos bei jos komplikacijų (aritmijų, išsekimo, infekcijų, savižudybės) miršta 5-20 proc. sergančiųjų,
liga kartojasi beveik 25 proc. pacientų.
Psichiatrai teigia, kad dažniausiai į badaujančias ar tik salotų lapais mintančias dukras tėvai žiūri pro pirštus ir tokios mitybos nevertina kaip valgymo sutrikimo. Tuo tarpu, pasak gydytojų, net iki 20 proc. tokių „kvailiojimų” baigiasi mirtimi.
Verta sunerimti, kai mergaitė:
liguistai ima bijoti sustorėti,
staiga netenka svorio,
jai sutrinka mėnesinių ciklas, lytinis brendimas,
sąmoningai riboja maistą, badauja,
pavalgius, kad nepriaugtų svorio, dirbtinai sukelia vėmimą,
piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais preparatais.
Nervine anoreksija paprastai suserga mergaitės po ilgiau ar trumpiau trukusios dietos. Tuomet jaučiama nuolatinė svorio padidėjimo ir nutukimo baimė, atsiranda griežta svorio kontrolė, nuolatinis svėrimasis, savo apimčių matavimas. Tokį elgesį mergaitės slepia nuo tėvų, stengiasi pavalgyti atskirai, kruopščiai skaičiuoja kalorijas, studijuoja produktų sudėtį, atsisakydamos tų, nuo kurių galima „sustorėti”. Negana to, pradeda daug sportuoti, vartoti organizmą „valančių” preparatų, laisvinamųjų vaistų, o pavalgiusios, kad nepastorėtų, stengiasi viską išvemti. Tačiau net ir netekusios daug svorio, nebūna patenkintos savo išvaizda.
Lengvesnės ligos formos gydomos ambulatoriškai, o sunkesnės, kai būtina sureguliuoti kūno masę ir atstatyti sutrikusias ar neveikiančias organizmo funkcijas, tenka gultis į ligoninę, kur kartu taikomas ir psichoterapinis gydymas, į jį įtraukiant ir šeimos narius.
