Greitoji medicinos pagalba šalyje organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, dalis automobilių parko atnaujinimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Medicinos paslaugų kokybę neigiamai gali paveikti ir tai, kad neberengiami medicinos felčeriai.
Tokias išvadas daro Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip šalyje teikiama greitoji medicinos pagalba.
Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, sparčiau tobulinti greitosios medicinos pagalbos sistemą labai aktualu, nes šios paslaugos yra gyvybiškai svarbios, o lėšų joms apmokėti išleidžiama daug. Lietuvoje kasmet beveik kas ketvirtas gyventojas kviečiasi greitosios medicinos pagalbą. Paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2007 m. buvo skirta kiek daugiau negu 115 mln. Lt. Vienas greitosios medicinos pagalbos brigados iškvietimas kainavo daugiau negu 150 litų.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 280 gydytojų ir 1360 slaugytojų. Didžiausią greitosios medicinos pagalbos darbuotojų dalį sudaro bendruomenės slaugytojai, t. y. medicinos felčerio kvalifikaciją įgiję specialistai, tačiau jų rengimas buvo nutrauktas prieš dešimt metų. Tai, auditorių nuomone, gali neigiamai paveikti šių medicinos paslaugų kokybę.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valstybės sekretorė Janina Kumpienė neigia, kad felčerių atsisakymas pablogino teikiamos paslaugos kokybę.
„Formuojamos mišrios greitosios medicinos pagalbos brigados, priklausomai nuo poreikio pagal iškvietimą vyksta gydytojas, slaugytoja ir vairuotojas arba tik slaugytoja ir vairuotojas”, – sakė J. Kumpienė.
2007-aisiais Sveikatos apsaugos ministerija nupirko 123 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Auditorių nuomone, dalis automobilių pirkimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Automobiliuose buvo įmontuoti 96 kompiuteriai, tačiau dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų jais nesinaudoja, nes tam nepasirengta. Kompiuteriai su programine įranga kainavo daugiau negu 3 mln. Lt. Įstaigos, pačios įsigydamos automobilius, mokėjo mažiausiai 20 proc. pigiau negu ministerija.
Ministerijos valstybės sekretorė pažymėjo, kad bendra kaina labai priklauso nuo automobilyje sumontuotos įrangos. Ją, pasak J. Kumpienės, stengtasi įsigyti kuo kokybiškesnę.
„Automobiliams pirkti buvo paskelbtas tarptautinis viešasis konkursas, reikalavimus automobiliui mums surašė ekspertai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, medicininei įrangai – specialistai iš gydymo įstaigų, kompiuterinei įrangai – Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovai”, – sakė J. Kumpienė.
Audito ataskaitoje konstatuojama, kad greitosios medicinos pagalbos įstaigos pusę paslaugų, už kurias apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikia ne pagal ministerijos nustatytas būtinosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas. Didžioji dalis iškvietimų būna ne dėl ūmių susirgimų ar nelaimingų atsitikimų, bet dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos turėtų gydyti bendrosios praktikos gydytojai. Taip vyksta todėl, kad medicinos paslaugų organizavimą, teikimą ir apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos tarpusavyje nesuderintos ir nedetalizuotos.
SAM valstybės sekretorė pažymėjo, kad daugiausia tokių iškvietimų, kuomet pacientui užtektų šeimos gydytojo pagalbos, yra sulaukiama iš tų rajonų, kur greitosios medicinos pagalbos skyriai yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigų sudėtyje. Pasak valstybės sekretorės, situacija pasikeistų į gera, jei visos greitosios medicinos pagalbos stotys taptų atskirais juridiniais vienetais, bet tam esą reikėtų papildomų lėšų.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad numatomas greitosios medicinos pagalbos dispečerinių steigimas apskrityse ne tik pareikalaus papildomų išteklių, bet ir gali pailginti medikų atvykimą pas pacientus. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota dispečerinių plėtros ir modernizavimo priemones derinti su BPC plėtra.
Pasak J. Kumpienės, dispečerinių steigimas apskrityse leistų efektyviau panaudoti turimą automobilių parką. Tačiau, kaip pažymėjo SAM valstybės sekretorė, dėl tokio žingsnio dar iki galo neapsispręsta – dėliojami pliusai ir minusai.
J. Kumpienės teigimu, atsižvelgiant į pastabas jau yra sudarytas priemonių planas, ką reikėtų tobulinti. „Manome, jog reikėtų gerinti tarpžinybinį bendradarbiavimą. Taip pat parengti tolesnę automobilių parko atnaujinimo programą”, – sakė SAM valstybės sekretorė.
