Praėjusią savaitę išaiškinta farmacininkų afera nepraslydo pro valdininkų akis: Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susirūpino ir ėmė mąstyti, kaip užnerti šiam „verslui”apynasrį.
Nors Lietuvoje dirbančių farmacininkų veiklą reglamentuoja ne tik daugybė įstatymų, tačiau ir jų pačių susikurtas Vaistų rinkodaros kodeksas, norintys užsidirbti randa kaip juos apeiti.
Žinoma nepagautas – ne vagis. Tačiau vieną pagavo. Savaitės pradžioje viešai pasklidus informacijai apie viename vaistinių tinkle vykstančius neskaidrius procesus, įvairiose institucijose kilo nemaža sumaištis. SAM per porą dienų įvyko net keli pasitarimai, susitikimai su farmacininkais, naujasis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas inicijavo skaidrumo teikiant visuomenei farmacines paslaugas tyrimą.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovus žinia apie neskaidrius susitarimus nustebino, jie pripažino, kad tai pasibaisėtinai blogai, tačiau faktai privertė pripažinti ir tai, kad korupcija vaistų rinkoje yra.
VVKT viršininko pavaduotojas Žydrūnas Martinkėnas „Respublikai” teigė, kad tarnyba nekontroliuoja pardavimo proceso – ji tik prižiūri, kad būtų laikomasi Farmacijos įstatymo, t.y. vaistinėse prekiaujama legaliais, Lietuvoje registruotais vaistais, jeigu pacientas nori vienų ar kitų vaistų, o jų nėra, vaistinė privalo užsakyti. Kitaip sakant, vaistininkas negali neparduoti kliento pageidaujamų vaistų arba primygtinai siūlyti jų pakaitalo.
Nurodymų gausu
A.Matulas „Respublikai” teigė aptaręs farmacijos sektoriuje susidariusią situacija su ministru A.Čapliku, o šis pavedė ministerijai iš esmės peržiūrėti farmacijos kainodaros sistemą ir rimtai svarstyti galimybę įsileisti generinius vaistus, kurie daug pigesni, taip pat vaistus, gaminamus trečiųjų šalių įmonėse, kurios atitinka visus reikalavimus ir yra tiesiog blokuojamos Lietuvoje.
Europos Sąjungos (ES) šalyse jau seniai įteisintas vadinamasis lygiagretaus importo procesas. Jis numato galimybę vienoje ES šalyje rasti pigesnių vaistų ir juos parduoti kitoje. Tačiau, kaip jau rašė „Respublika”, ir šis būdas atpiginti vaistus Lietuvoje kažkodėl labai sunkiai skinasi kelią.
A.Matulas taip pat rekomendavo parengti peržiūrėti kompensuojamųjų vaistų kainų apskaičiavimo tvarką, nes pagal dabartinę skaičiavimo tvarką vaistų kaina yra gana didelė. Taip pat analizuoti klausimą, ar nebūtų tikslinga nustatyti antkainio ribas mažmeninėje prekyboje.
„Manau, tų priemonių užtektų, kad nebeliktų tų galimų susitarimų tarp vaistų pardavėjų ir platintojų, – teigė A.Matulas. – Bet kokie neskaidrūs susitarimai yra nekorektiški ir jais turėtų užsiimti specialiosios tarnybos”.
Planuoja nepa(r)siduoti
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, dalyvavęs šią savaitę vykusių pasitarimų farmacijos klausimais sūkuryje, „Respublikai” teigė, kad vaistų rinkoje susidariusi situacija tikrai kelia nerimą.
Keli įvairaus lygio verslo žaidėjai – farmacijos kompanijos, t.y. vaistų gamintojai, įmonės, užsiimančios didmenine prekyba vaistais, ir vaistinės ar jų tinklai – žaidžia savo žaidimus ir iš to gauna pelnus, o nukenčia žmonės, perkantys vaistus, ir, jei kalbama apie kompensuojamuosius vaistus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kitaip sakant, visi mes, mokantys į jį įmokas.
„Susitikimų ir pasitarimų metu diskutavome, kokiais būdais galima sukurti normalią konkurencinę aplinką, nes minėtas įvykis parodė, kad konkurencija ne visada būna sąžininga šioje rinkoje, – sakė M.Marcinkevičius.
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo, tiek Farmacijos departamentui (FD), tiek VVKT pavesta išanalizuoti situaciją ir pateikti konkrečius siūlymus, kaip galima būtų taisyti situaciją, normalizuoti konkurenciją rinkoje. Remiantis FD ir VVKT pasiūlymais, kurie turėtų būti parengti per kelias artimiausias savaites, bus parengtas priemonių planas, kuris turėtų normalizuoti konkurenciją vaistinių rinkoje ir garantuoti pacientų saugumą.
„Ministerija laikosi nuomonės, kad vaistinės negali būti sulygintos su eilinėmis prekybos įmonėmis – jos turi ir tam tikrų prievolių, – sakė M.Marcinkevičius. – Vien sveikatos apsaugos ministro valios ir pastangų situacijai sutvarkyti neužteks, todėl priemonių plane bus numatyti tiek ministro įsakymai, reikalingi situacijai normalizuoti, jei reikės, bus kreipiamasi ir į Vyriausybę, o esant būtinybei keisti įstatymus – ir į Seimą”.
