Siekdama mažinti vaistų kainas ir korupciją farmacijos sektoriuje, Sveikatos apsaugos ministerija mėgins riboti visų vaistų antkainius.
Persvarstyti vaistų kainas nutarta laukiant jų šuolio liepos mėnesį.
Pridėtinės vertės mokesčiui padidėjus nuo 5 iki 19 proc., valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistams antrąjį pusmetį padidės 53 mln. litų, o gyventojų – 17 mln. litų.
Per metus Lietuvoje nuperkama vaistų už beveik 1,6 mlrd. litų. Apie pusę šios sumos padengia valstybė.
Nežino, kiek leis uždirbti
Norėdama įsiteikti gyventojams Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo riboti visų vaistų antkainius mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje. Šiuo metu Lietuvoje reguliuojamos tik kompensuojamųjų vaistų kainos.
SAM skelbia, kad mažmeninėje prekyboje visų vaistų antkainiai reguliuojami 15 Europos Sąjungos valstybių, tarp jų Latvijoje ir Estijoje.
„Vaistų negalima lyginti su padangomis arba duona, kurią laisvai gali rinktis”, – teigė ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.
Ministerija kol kas neapsisprendė, koks turi būti maksimalus antkainis. Vaistinių atstovai skelbia, kad kompensuojamųjų vaistų antkainiai dabar siekia apie 10 proc., o likusių – apie 20 proc.
Tuo tarpu M. Marcinkevičius „Lietuvos rytui” teigė žinąs atvejų, kai dalis retų vaistų, kol nukeliauja iki pirkėjo, pabrangsta net keletą kartų.
Propaguoja lygiavą
Pagal SAM planą, kompensuojamieji vaistai visur – ir Eurovaistinėje Vilniaus centre, ir mažoje vaistinėje provincijoje – turėtų kainuoti vienodai.
Šiuo metu kai kurios vaistinės perkant kompensuojamuosius vaistus taiko 100 proc. nuolaidas pirkėjo priemokai. Ministerija įtaria, kad tokios didelės nuolaidos atsirado todėl, kad vaistų kainos yra dirbtinai padidintos.
„Tuomet kompensuodama bazinę kainą valstybė sumoka tiek, kad imti iš gyventojų pinigų net nereikia”, – spėja M. Marcinkevičius.
Pasiūlę nemokėti priemokų farmacininkai žmones skatina pirkti brangiausius vaistus. Dėl to daugiau išleidžia valstybė.
Stabdys poilsio keliones
Valdžia rengia ir daugiau apribojimų. Siūloma kompensuoti tik tuos vaistus, kurių platintojai laikosi farmacininkų etikos kodekso. Taip tikimasi sudrausminti įmones, kurios atsidėkoja medikams keldamos jiems puotas, rengdamos poilsines keliones.
Vaistinėms bus nurodyta turėti vieną pigiausią to paties bendrinio pavadinimo kompensuojamąjį preparatą. Siūloma vaistinėse prie kasų įdiegti specialius ekranus, kuriuose pirkėjai galėtų matyti visų tokį patį poveikį turinčių vaistų kainas ir pavadinimus.
Farmacininkai suskilo
SAM užmojai suskaldė vaistų gamintojus ir pardavėjus.
„Kitų valstybių patirtis rodo, kad laisva konkurencija naudingesnė pirkėjams”, – teigė daliai vaistinių tinklų atstovaujančios Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė Elena Kvedarienė.
Ji rodo pirštu į vaistų gamintojus, kurie esą yra užkėlę vaistų kainas ir gauna didelį pelną. E. Kvedarienė mano, kad apribojus antkainius dalį vaistinių gali tekti uždaryti, nes jų išlaikyti neapsimokės.
Antkainių ribojimą remia dauguma „Lietuvos ryto” kalbintų vaistų gamintojų atstovų.
„Sergantis žmogus turi gydytis, o ne lakstyti iš vienos vaistinės į kitą ir žiūrėti, kur vaistai pigesni”, – teigė Algimantas Blažys, bendrovės „Berlin Chemie Menarini Baltic” generalinis direktorius.
Jis įsitikinęs, kad, vaistinėms panaikinus galimybę neimti priemokos iš pirkėjų už kompensuojamuosius vaistus, jų kaina natūraliai pradės mažėti.
Vis dėlto verslininkai nuogąstauja, kad, pakeitus vaistų kompensavimo tvarką ir pradėjus dar labiau taupyti, kai kurie nauji ir brangesni vaistai pirkėjams taps neįkandami.
