Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, pritardama Sveikatos apsaugos ministerijos siekiui mažinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas vaistams ir gerinti vaistų prieinamumą gyventojams, nori atkreipti dėmesį, kad ministerijos parengtame Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių plane kai kurios priemonės net tik nesiekia šių tikslų, bet netgi gerokai blogina dabartinę situaciją.
„Jeigu valstybė galvotų apie pacientą, turėtų skatinti visus farmacijos rinkos dalyvius veikti taip, kad didėtų vaistų prieinamumas neturtingiausiam vartotojų sluoksniui. Jei vaistinė sugeba dirbti geriau už kitas, stengiasi mažinti savo veiklos kaštus, pritraukti pacientus, laimi ir ji, ir vartotojas. Tai yra saugiklis norint išlaikyti esamą konkurencijos lygį ir užbėgti už akių dideliam kainų šuoliui artimiausioje ateityje”, – teigia Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė.
Vaistinės, išsiderėtomis iš vaistų gamintojų nuolaidomis kompensuojamųjų vaistų priemokoms gali sumažinti kainos naštą eiliniam vartotojui. Pernai metais didieji vaistinių tinklai yra suteikę savo vartotojams apie 60 mln. litų vertės nuolaidų. Tai daug daugiau, nei pačios didžiųjų tinklų vaistinės išsiderėjo nuolaidų iš vaistų gamintojų. Panaikinus nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokoms, kaip siūloma Sveikatos apsaugos ministerijos priemonių plane, šią sumą tektų susimokėti patiems pacientams.
Ministerija savo priemonių plane siūlo vaistų antkainius mažinti 10-15 proc., grįsdama tuo, kad vaistinėse vaistai pabrango daugiau, nei valstybės nustatytasis naujasis 19 proc. PVM tarifas.
Praėjusių metų statistika rodo, kad didžiųjų tinklų vaistinių vidutinis antkainis siekė tik 18 proc. Pavienėse vaistinėse, ypač valstybinėse, vaistų antkainiai gali siekti vidutiniškai iki 25 proc., dar 7 proc. atitenka didmenininkui, tiekiančiam vaistą. Vaistų kainos tokiose vaistinėse negali būti itin mažos, nes stengdamosi dirbti pelningai pavienės vaistinės turi konkuruoti su vaistinių tinklais, kurie perka vaistus tiesiai iš gamintojo, aplenkdami didmeninę grandį. Tačiau 10-15 proc. antkainių sumažinimo atveju bet kuriai Lietuvos vaistinei būtų sukurtos visiškai nepalankios verslo sąlygos.
Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos žiniomis, šiuo metu visos Lietuvos vaistinių bendras pelnas svyruoja apie nulį. Jei bus grįžtama prie antkainių reguliavimo, vaistinės nebekonkuruos tarpusavyje, visi rinkos dalyviai bus suinteresuoti turėti tik pelningus vaistus ir atsisakyti nuostolingiausių. Tarp pastarųjų visų pirma bus narkotiniai vaistai nuo skausmo, rečiau perkami vaistai, skirti vaikams, ir mažiausius antkainius turinčių vaistų grupė – kompensuojamieji vaistai.
Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorės J. Kulberkienės nuomone, jei bus bandoma fiksuoti ekonomiškai pagrįstus maksimalius antkainius, tikėtina, kad jie bus nustatyti pagal neefektyviausiai veikiančią vaistinę, – tada pacientas nebeteks galimybės įsigyti pigių vaistų.
Jei nustatyti antkainiai vaistams bus „vidutiniai” ar „maži”, vaistinės, esančios kaimo vietovėse, bankrutuos, o kaimo, rajonų žmonėms vaistai taps sunkiai pasiekiami.
Tai patvirtinta ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, teigdamas, kad „esant kainų reguliavimui, itin dažnai pardavėjai pritaiko maksimalų antkainį, kurio „ekonomiškai pagrįstas” dydis arba nemažina kainos, arba mažina konkurenciją. Kad ir kokia skaičiavimo metodika būtų pasirinkta, ji negalės „pataikyti” į rinkos kainą, kuri tenkintų ir vartotojų paklausą, ir lemtų, kad paslaugas teiktų galintys efektyviausiai patenkinti šią paklausą”.
Nekompensuojamųjų vaistų antkainiai mūsų valstybėje jau buvo fiksuoti iki 2000 m., tačiau tokia praktika buvo pripažinta netinkama.
Kai kuriose Europos Sąjungos šalyje – Italijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Ispanijoje, kuriose vaistų antkainiai buvo reguliuojami, kartu buvo ribojamas ir vaistinių steigimas. Europos Komisija šias šalis įpareigojo atšaukti vaistinių steigimą ribojančius teisės aktus, kaip prieštaraujančius Europos Sąjungos teisės aktams. Neribojant vaistinių steigimo, tapo nereikalingas ir vaistų antkainių ribojimas, nes tada ir didmeninės, ir mažmeninės vaistų prekybos antkainius ėmė riboti konkurencija.
Lietuvoje iki šiol buvo reguliuojami tik kompensuojamųjų vaistų antkainiai. Nepaisant infliacijos, jie nesikeitė nuo 2002 m. Vaistinių praktika rodo, kad kompensuojamųjų vaistų pardavimas nepadengtų net minimalių vaistinės veiklos kaštų, jei ne laisvai parduodami vaistai ir kitos vaistinės prekės.
Norint išlaikyti žemesnes būtiniausių gyventojams – kompensuojamųjų – vaistų kainas, laisvai parduodamiems vaistams derėtų palikti rinkos reguliuojamas kainas. Jei valstybė neleis vaistinėms veikti tokiomis sąlygomis, jos nebegalės būti naudingos vartotojui, ypač gaunančiam mažesnes pajamas, mano asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė.
