Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, „prisikėlėlis” Linas Karalius (35) Vilniaus miesto gatvėmis rieda elektriniu motoroleriu ir džiaugiasi, kai pakyla benzino kainos: tuomet įspausti į kampą žmonės automobilius iškeičia į dviračius, taip prisidėdami prie aplinkos saugojimo. „Vieną dieną suvokiau, kad mano sveikata priklauso nuo aplinkos kurioje gyvenu. Jei mes ir toliau teršime vandenį, orą, kas iš mūsų liks”?
Nuo ekologiškos lemputės iki motorolerio
Prieš metus įsigijęs elektrinį motorolerį L.Karalius sako niekada nebegrįš prie benzininio. „Turiu savo senutę antikvarinę „Vespą”, kurią išvarau į gatves du kartus per metus. Ją užkūręs suprantu elektrinio motorolerio privalumus: nei smirda, nei aplinką teršia, nei triukšmą kelia”.
Seimo narys viliasi, kad jei Lietuvoje atsiras daugiau žmonių, besinaudojančių elektrinėmis transporto priemonėmis, ir valdžia bus priversta plėtoti infrastruktūrą: „Italijos sostinėje, Romoje, yra įrengtos stovėjimo aikštelės su specialiai pastatytais elektrinių transporto priemonių įkrovimo stulpeliais. Aikštelės skirtos tik elektrinėms transporto priemonėms. Tai parodo, kad šalis skatina tokių priemonių naudojimą ir rūpinasi aplinka, kurioje gyvena jos žmonės”.
Pasirinkti ekologišką gyvenimo būdą Seimo narį pastūmėjo filmas „Nepatogi tiesa”. „Po šio filmo susimąsčiau, ką aš galiu padaryti, kad prisidėčiau prie žemės gelbėjimo? Visų pirma namuose pakeičiau kaitrines lemputes į taupiąsias, taip pat buitinę chemiją stengiuosi naudoti ekologišką. Plaunant indus ekologišku plovikliu, apima geras jausmas, kad nors ir nedaug, bet prisidedu prie žemės gelbėjimo. Ne visos priemonės pasiteisina, tačiau bandai ir eksperimentuoji”. Anot L.Karaliaus, norint gyventi ekologiškai reikia būti entuziastu, nes visos ekologiškos prekės gerokai brangesnės: „Pavyzdžiui, ekologiškas sūris du kartus brangesnis, buitinė chemija net penkis kartus. Mano nuomone, kainos šiek tiek perlenktos”.
Namuose Linas taip pat rūšiuoja šiukšles, tačiau pripažįsta, kad artėjant prie konteinerio jį apima dviprasmiški jausmai: „Aš suprantu, kad galų gale visos surūšiuotos šiukšlės bus išverčiamos į tą patį sąvartyną”.
Kelionės keičia įpročius
„Keliaudamas žmogus plečia akiratį. Labai gerą mintį yra pasakęs Andrius Mamontovas: „Kuo daugiau keliauji, tuo labiau jautiesi kaip namuose”. Matai kitose šalyse gerų pavyzdžių, kurie priverčia susimąstyti, kodėl to nėra pas mus?”.
Pernai viešėjęs Turkijoje L.Karalius buvo nustebintas vieno viešbučio sprendimu – visą apšvietimą sukurti iš šviesos diodų. Anot jo, tai labai ekonomiška, o energijos sunaudojama gerokai mažiau, nei naudojant kaitrines lemputes.
O štai indų požiūris į aplinką visiškai nesuderinamas su ekologija. Jie mėto šiukšles kur papuola, o jei vyksta šventė, po jos gatvės pasidengia vienkartinių indų kalnais. Tačiau net ir tokiose šalyse matomas postūmis ekologijos link. „Indijos valdžia išleido įstatymą, draudžiantį naudoti plastikinius maišelius, o automobilių gamintojai „Tata motors” sukūrė mažus automobilius, varomus suspaustu oru. Tai jau pradžia”. Indų gamtos nesaugojimą L.Karalius bando pateisinti tuo, kad šalis per daug užsiėmusi aukštais dvasiniais siekiais, o materialus pasaulis jiems netoks svarbus. „Indija didelė šalis, kur gali rasti visko: genijų, labai nešvarių žmonių ir tokių, kurie kovoja už ekologiją”.
Į Seimą daryti tvarkos
Linas Karalius neneigia, kad jo gyvenimo būdas lėmė tai, kad jis yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys. „Sveikata ir aplinka, manau, yra du svarbiausi dalykai, kuriais turi rūpintis kiekvienas žmogus. Labai gerai, kad žmogus, atėjęs dirbti į Seimą, gali pasirinkti jį dominančias sritis. Dirba užsidegęs, kai žinai, kad gali ką nors pakeisti į gerąją pusę. Jei manęs nedomintų šios sritys, į posėdžius eičiau nuobodžiauti, bet dabar viskas kitaip. Esu veiksmo žmogus: jei turiu gerą mintį ar idėją, ją būtinai turiu įgyvendinti”.
Anot L.Karaliaus, ekologija šiandien jau ne tik mada, bet ir išlikimo būtinybė. „Žmonės žiūri sau po nosimi ir nesusimąsto globaliau. Tokie jau esame – neskubame užbėgti katastrofoms už akių, nors tai tas pats kaip kad pas odontologą eiti tik tada, kai jau neapsikenti skausmo”.
