Ką darome, kai blogai jaučiamės, kai skaudą galvą, slegia prasta nuotaika, pavargome darbe? Griebiamės tabletės, gulinėjame, sėdime prie televizoriaus? Deja, ne visada šie būdai pasiteisina… Ar esate ką nors girdėję apie gyvūnų naudą sveikatai?
Kaip atsikratyti vienatvės?
Maži vaikai nuolat prašo tėvų šuniuko arba kačiuko. Šie, nenorėdami užsikrauti papildomų rūpesčių, randa tūkstančius priežasčių, kodėl augintinio jiems nereikia: nebus kam vedžioti, pašerti, valyti… Žinoma, gyvūno priežiūra reikalauja laiko, žinių ir kantrybės. Ir tinkamų sąlygų. Bet gal viso to reikėtų išmokyti savo vaikus – jeigu šie nori šuniuko, tegul išveda jį į lauką, žaidžia su juo, pašeria ir t. t. Kokia iš to nauda? Vaikas išmoks rūpintis kitu. Nuo mažų dienų žinos, kad yra atsakingas už kitą gyvybę. Tai ne tik atsakomybė – rūpinantis mažuoju draugu patiriama šiluma, meilė, džiaugsmas… Šiuos dalykus, įsisukę į nepaliaujamą kasdienybės ratą, kartais tiesiog… užmirštame. Jų neatstos joks televizorius, radijas, miegas… Jei patyrei jausmą, kai glaustydamasis meilinasi katinas, nors tu piktas ant viso pasaulio, kai šuo nulaižo netikėtai ištryškusią ašarą ir protingomis akimis žiūri į tave tarsi suprasdamas ir norėdamas padėti, pritarsi – toks jausmas nepakartojamas ir žodžiais sunkiai nupasakojamas.
Ar pastebėjot, kad kartais gyvūnai būna atlaidesni už žmones? Subark šunį – žiūrėk, po akimirkos atbėgs vizgindamas uodegą, tarsi nieko ir nebuvo… Tai pastebime mes, tai įrodyta tyrimais – gyvūnas žmogui gali rodyti besąlygišką meilę.
Gal vis dėlto mes galime iš jų daug ko pasimokyti? Atlaidumo, rūpesčio kitu, atsakomybės, švelnumo?… O svarbiausia – duoti ir gauti. Mes jiems suteikiame globą, šilumą, jie atsidėkoja meile, tampa geriausiais draugais ir netgi šeimos nariais… O juk su šeimos nariais mes kartu džiaugiamės, liūdime, dalijamės svajonėmis, rūpesčiais arba tiesiog tylime drauge.
Padeda išgyti ir stiprina sveikatą
Gyvūnai mums padeda ne tik tada, kai esame vieniši ar jaučiamės nelaimingi, jie gali ir… gydyti. Tokią jų galią pastebėjo dar senovės graikai. Gydo jau vien tik patiriamos teigiamos emocijos, tačiau tyrimais įrodyta, kad naminis gyvūnas jo šeimininkui padeda išgyventi po širdies smūgio, atsigauti po operacijos ar kitų ligų. Tiesiog savo buvimu šalia. Be to, nustatyta, kad turintys mažąjį bičiulį rečiau miršta, būna geresnės nuotaikos ir apskritai mažiau serga.
Vienas sužalotas žmogus, išgyvendamas dėl subjaurotos išvaizdos, neprisileisdavo nė vieno artimojo, tačiau padėjo… katinas – nukentėjusiajam nereikėjo atsakinėti į įgrisusius klausimus „kaip jautiesi?”, nereikėjo nieko aiškinti, buvo galima verkti, kada tik norisi, o gyvūnas ištikimai būdavo kartu, nekreipdamas dėmesio nei į išvaizdą, nei į nuotaikas… Žinoma, randai nuo kūno nedingo, tačiau jų sumažėjo širdyje – o tai svarbiausia.
Ar pastebėjote, kad katinas mėgsta atsigulti būtent ant skaudamos vietos? O ar jautėte, kokia ramuma apima jį glostant? Spėjama, kad taip yra dėl padidėjusio endorfinų kiekio – manoma, kad glostant gyvūnus padaugėja šio vadinamojo laimės hormono. Žiūrint į akvariume plaukiojančias žuvytes bent laikinai pamirštami rūpesčiai ir skausmas. O vedžiodami šunelį puikiai pasimankštiname ir patys (kitu atveju galbūt net neprisiverstume išeiti pakvėpuoti grynu oru…). Be to, išmokius šunį tam tikrų komandų juntamas didžiulis pasitenkinimas, kai jis noriai klauso – tai ypač daug džiaugsmo teikia vaikams, stiprėja jų pasitikėjimas savimi. O ar bandėte jodinėti? Jodinėjimas netgi laikomas vienu iš aerobinių pratimų, kurie, kaip žinia, stiprina sveikatą.
Hipoterapija
Vis dažniau kalbama apie hipoterapiją – gydymą pasitelkiant žirgus. Šis metodas gana populiarus užsienyje – pirmieji jį prieš kelias dešimtis metų pradėjo taikyti vokiečių ir šveicarų specialistai. Hipo-terapija skiriama turintiems judėjimo problemų, sirgusiems insultu, išsėtine skleroze, gydantis po galvos ir nugaros smegenų traumų. Negalintys vaikščioti dažnai sunkiai išlaiko pusiausvyrą, jų raumenys susilpnėję – jodinėjimas padeda susitvarkyti su šiomis problemomis: mažėja raumenų skausmas, gerėja koordinacija, kraujotaka, ritmingi judesiai teigiamai veikia nervų sistemą. Be to, žmonės džiaugiasi, kad gali judėti – tegu ir ne vaikščioti, bet judėti kitaip, ne tik vežimėlyje! Be abejo, tokia terapija padeda ne tik negaluojantiems, bet ir jų artimiesiems – ligonis sveiksta, tvirčiau jaučiasi, pagerėja jo nuotaika, taigi jis tampa savarankiškesnis, ne toks irzlus ir prislėgtas, daugiau bendrauja.
Gyvūnai mums padeda ne tik tada, kai esame vieniši ar jaučiamės nelaimingi, jie gali ir gydyti.
