Vyriausybės nutarimai dėl darbo laiko ir atostogų trukmės suvienodinimo buvo priimti ne skubiai, ne slapta ir pritariant nemažai sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų daliai. Tai šiandien vykusiame susitikime su medikų bendruomenės atstovais pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Ministras paragino ne stengtis pakeisti priimtus sprendimus, bet ieškoti kitų būdų specifinėms kai kurių profesijų darbuotojų problemoms spręsti.
Radiologų, patologų, teismo medicinos ekspertų, psichiatrų, anesteziologų profesinių draugijų ir asociacijų atstovai, greitosios medicinos pagalbos ir kitų medikų profesinių organizacijų atstovai buvo pakviesti į tradicinį Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamą pasitarimą. Tokio formato pasitarimai, kuriuose dalyvauja SAM, VLK, didžiųjų šalies ligoninių, medikų profesinių sąjungų vadovai ministerijoje rengiami nuolat.
Vyriausybės nutarimai dėl savaitės darbo valandų ir atostogų dienų skaičiaus suvienodinimo visiems sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams sukėlė kai kurių vadinamos rizikos grupės medicinos specialybių atstovų nepasitenkinimą. Jiems nuo 42 iki 36 kalendorinių sutrumpėjo atostogos ir iki 38 val. pailgėjo darbo savaitė. Suvienodinus darbo laiko trukmę iki 38 val. per savaitę ir atostogas iki 36 darbo dienų, didesnei daliai medikų savaitinė darbo laiko trukmė sumažėja, o atostogos pailgėja. Iki šiol gydytojų savaitinė darbo laiko trukmė svyravo nuo 30 iki 39 val., o atostogos nuo 35 iki 42 dienų.
Atsakydamas į profesinių draugijų pageidavimus atšaukti LR Vyriausybės nutarimus sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas sakė, jog atėjo metas atsisakyti nepagrįstų išlygų ir sukti europiniu keliu – mokėti didesnį atlyginimą, o ne atsiskaitinėti už darbą lengvatomis.
KMUK vadovas prof. Juozas Pundzius susitikime pažymėjo, kad didžioji dalis jo vadovaujamo medikų kolektyvo palankiai sutiko sprendimą suvienodinti darbo laiko ir atostogų trukmę. Tuo tarpu Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo prof. Vinso Janušonio teigimu, nutarimas numatęs įvairias išlygas ir lengvatas atskirų grupių medikams, galiojo nuo pokario laikų ir kėlė daugiau problemų, nei davė naudos. Ligoninių vadovai vieningai pabrėžė, kad tokių kenksmingų sąlygų, kokiomis pokario metais teko dirbti medikams, jau seniai nebeliko.
„10 metų visi šnekėjo, kodėl operuojantis chirurgas turi trumpesnes, nei sakykim anesteziologas atostogas. Šnekėjo, bet nieko nedarė. Dabar mes pajudėjome į priekį. Mes turime veikti, priimti sprendimus, kad nenukentėtų nei žmogus, nei medikų bendruomenė”,– sakė A. Čaplikas.
Sveikatos apsaugos ministras paragino gydymo įstaigų vadovus atsižvelgti į vadinamų rizikos grupės specialistų darbo specifiką ir papildomus kompensavimo mechanizmus numatyti kolektyvinėse sutartyse. Ministras A. Čaplikas pavedė VLK vadovybei ieškoti galimybių padidinti GMP paslaugų įkainius.
