Nori būti laimingas? Tai būk! Įvairaus plauko ezoterinės parduotuvės siūlo aibes laimę nešančių talismanų ir ją saugančių amuletų – gniaužk juos saujoje, ir viskas slys kaip sviestu patepta…Tol, kol iš saujos neišslys pats talismanas. Čia jau niekaip neapsiesi be amuleto, saugančio nuo tokios nesėkmės…
Štai taip apsikarstę amuletais ir talismanais, apsistatę fengšuiniais niekaliukais, apibarstę slenksčius druska, o galvas – pelenais gyvename ramūs, kad jokios negandos, jokios juodos dienos mūsų nepalies.
Juokas juokais, o toks prietaras, kad metus druskos per petį sulauksi sėkmės tikrai egzistuoja. Tik neaišku, kiek tos druskos turi iššvaistyti, kad pagaliau taptum laimingas. Ir kas tuo metu turi stovėti tau už nugaros. Galiausiai, jei atbula ranka sviesi druskos žiupsnį, kai už nugaros stypso viršininkas, neabejotinai įsigalios kitas žinomas druskingas prietaras – jeigu išbersi druską – lauk bėdos.
Tikiu juodą katę ir bobą su kibiru tuščiu…
Jei negali netikėti, o tikėti renkiesi prietarais, turi įjungti visą savo fantaziją ir smegenis nustatyti asociatyviojo mąstymo bangomis. Juk teks laviruoti tarp prietarų! Tiksliau, žaibiškai sumąstyti kaip vieną prietarą apeiti kitu.
Pavyzdžiui. Netyčia išbėrus druską ant stalo, galima ją kuo skubiau susemti ir švystelėti per petį…Stop! Per kurį petį? Ką gali žinoti, gal, tarkime, sviedus per kairįjį petį, pasirodys, kad taip lengva ranka pasiuntei savo gyvenimo draugą eiti į kairę…ar, kaip sakoma, velniop.
Arba. Sakoma, kad jei išėjus ryte iš namų pirmas sutiktas žmogus bus vyras – diena būsianti sėkminga, jei moteris – priešingai. Mums, moterims, šis prietaras galioja net labai. Ypač jei vyriškis dailus. Ir mes jam akivaizdžiai patinkame. Bet jei tavo nuosavas vyras iš pačio ryto ims ir sutiks tavo laikinąją ir beveik slaptąją simpatiją, kyla įtarimų, kad diena nei jiems, nei tau nebus tokia gera kaip galėtų. Ir jokie pasiaiškinimai apie per kairį petį išbertą druską nepadės…
Kas laukia juodos katės, kuriai per kelią perbėgo prietaringas žmogus?
Vienas populiariausių prietarų – juoda katė. Kuri netikėtai perbėga tavo kelią ir taip atneša nelaimę. Vieni ryžtasi apeiti visą namų kvartalą. Kiti tris kartus spjaudo per petį ar stuksena į medį. Treti griebiasi palto sagos – jei tokią turi šiais reiferšliusių ar knopkių laikais. Mums gi kyla klausimas – koks nelaimėlis perbėgo kelią juodai katei, kad ji iš švelnaus ir elegantiško padarėlio tapo demonišku nelaimės ženklu?
Anksčiau daugelyje šalių katės buvo laikomos sėkmės pranašu. Kodėl? Juk juoda katė asocijuojasi su raganomis ir raganavimu. Iki krikščionybės raganavimas nebuvo laikomas blogio simboliu. Atvirkščiai – pas vietines raganas plaukdavo upeliai norinčių pasveikti, užgydyti pūliuojančias kūno ar dvasios žaizdas, prisišaukti mylimąjį ar išsivaduoti nuo blogos akies. Tik vėliau, įsigalėjus krikščionybei, bažnyčia sugadino raganavimo ir pagonybės reputaciją. Matydami laužuose pleškančias nusidėjėles, velnio neštas ir pamestas likimo valiai, žmonės pradėjo skersai žiūrėti ir į juodas kates…
JAV ir didelė Europos dalis buvo ypač paveikta raganų medžioklės, todėl ten juoda katė kaip blogio ženklas įsitvirtino greičiau nei kur kitur. Tuo tarpu kitose šalyse, kurių nepasiekė raganų medžioklės plotai, juoda katė kaip buvo, taip ir išliko kaip geras ženklas, kaip pavyzdžiui Japonijoje, Egipte ar dalyje Didžiosios Britanijos.
Tačiau ir prietarų ten netrūksta. Štai tyrimo, atlikto „Sky News” užsakymu, duomenimis, daugiau nei pusė britų iki šiol tiki įvairiais prietarais. Jaunieji britai, nestokojantys fantazijos, susikūrė naujus, savo pačių prietarus, tarp jų ir susijusius su internetu. Televizijos kanalas sudarė du populiariausių prietarų sąrašus: jaunimo ir tradicinius.
Jaunimo prietarų dešimtukas, kurį nesusilaikiusi pakomentavo visa ieva.lt komanda.
1. Į svarbius susitikimus ir egzaminus „laimingą” drabužį, pavyzdžiui, mėgstamas kelnes, velkasi 24 proc. apklaustųjų. (Jei susitikimų ar sesijos grafikas intensyvus, vertėtų pagalvoti ir apie itin sėkmingą odekoloną – kad žmonės nesibaidytų).
2. Žaidžiant loterijoje „laimingus” skaičius, pavyzdžiui, savo ar mylimos merginos gimimo datą renkasi 22 proc. jaunuolių. (Jei nelaimėjai – mergina bus mažiau mylima)
3. Susidaužiant taurėmis į akis žmogui žiūri ir ištaria „Būk sveikas”, taip neva septynerius metus išvengdami nelaimių 21proc. apklaustųjų. (Padažninus taurių skaičių, prietaras tikrai įsigalios ir septynis metus tave nuo negandų ir nelaimių saugos priverstinio gydymo nuo alkoholizmo įstaigos sienos).
4. „Trijų dienų taisyklės” laikosi ir neskambina merginai ar vaikinui iškart po pažinties17 proc. jaunuolių; (Jei šį prietarą būtų žinojusi Bridžita Džouns, būtų sutaupiusi nemažai nervų ląstelių ir suvartotojų kalorijų).
5. Vieną iš cigarečių pakelyje filtru žemyn apsuka 15 proc. rūkorių; (Tikra sėkmė akivaizdžiai nutinka tada, jei apsukama cigaretė perlūžta. Plaučiai džiūgauja.)
6. Vadinamuosius „laimės laiškelius” siuntinėja 14 proc. apklausos dalyvių. (Siuntinėjame ir mes. Priešams.)
7. Naujos batų poros ant stalo nededa 12 proc. žmonių. (Akivaizdžiai tarp jų nėra nei vieno batų pardavėjo).
8. Fasadines duris dažo raudona, „laiminga”, spalva ir nedažo „nelaiminga” juoda spalva 5 proc. feng šui gerbėjų. (Kiti duris tiesiog užsisako ir niekada jų nedažo).
9) „Google” naršyklėje ieškoti savo pavardės ir vardo, jeigu pavyks surasti – laimė 4 proc. internetą turinčių prietaringųjų. (Svarbiausia – prieš tai susikurti savo tinklaraštį, kurią kabintų paieškos sistemos. Laimė – garantuota).
Tradicinių prietarų TOPas
1) Prisiliesti prie medžio, kad nebūtum nužiūrėtas.
2) Neišskleisti skėčio namuose.
3) Neiti po laiptais.
4) Tikėti horoskopais.
5) Neparodyti jaunikiui nuotakos suknelės iki vestuvių ceremonijos pradžios.
6) Jeigu žmogų paženklina paukštis – laimingas ženklas.
7) sudaužytas veidrodis – 7 metai nelaimių.
8) katė perbėgo kelią – nelaimė.
9) berti druską per petį – laimei.
10) vengti „nelaimingo” skaičiaus 13.
Ypač, jei 13 diena – penktadienis
Amerikiečių psichoterapeutas D.Dosi teigia, kad vien Jungtinėse Amerikos Valstijose yra apie 21 milijonas gyventojų, turinčių penktadienio 13-os mėnesio dienos fobiją. Net jeigu nesergate šia fobija, išgirdus šį skaičių akyse šmėkšteli nerimas.
O lipant laiptais gali iškilti vizija, kad tuoj pakiš velnias koją. Ir nudardėsi laiptais, išbarstydama savo porcialianinius dantis, palikdama juos ant laiptų boluoti, kaip raganos pelenus, sniege spingsėti pasmerktus…Arba būtinai pakliūsi į avariją.
Taip užsiprogramavusi, tikėtina, visai nenustebsi, jeigu tą rytą automobilio variklis nenorės užsivesti. Juk šiandien – penktadienis, 13 -oji. Nesvarbu, kad tavo automobilis jau kelintą savaitę rytais 10 minučių springsta ir žvygauja, kol prabunda. Nuo tada, kai prasidėjo šalčiai. Prieš 13 dienų.
Gal dėl to daugelyje pasaulio šalių, tarkime, Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje, vargiai rasite namą, pažymėtą 13-uoju numeriu. New York’e egzistuoja tik vienas vienintelis viešbutis, kuriame yra tryliktas aukštas. Visuose kituose šio didmiesčio viešbučiuose po dvylikto aukšto iš karto seka keturioliktas. Ir niekam nekyla klausimų. Ir juokas neima.
Ir tai ne viskas. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus britai tiki, kad prie vieno stalo negalima sodinti trylikos svečių. Priešingu atveju, metų bėgyje jie visi išeis Anapilin. Tad jeigu sudėliojus numatomų svečių pakvietimų sąrašą netyčia paaiškėja, kad svečių bus 13, skubiai ieškoma papildomos svečių poros, norit ištaisyti šį bloga pranašaujantį skaičių. O dar geriau ir dvi sutuoktinių poros. Tuo atveju, jei viena kuri netyčia sugalvos neateiti…
Kada gimsta mitai?
Ar iš tiesų penktadienis trylikta – tokia nelaiminga diena? British Medical Journal pabandė atsakyti į šį klausimą. Keletą metų buvo lyginamas autoavarijų skaičius du penktadienius, kurie išpuldavo šeštąją ir tryliktąją mėnesio dieną. Atlikus tyrimą, British Medical Journal paskelbė:
„Kai kuriems žmonėms penktadienis 13-a yra nesėkminga diena. Šią dieną autoavarijų tikimybė padidėja net 52%, tad rekomenduojama likti namie”.
Jeigu tyrimo paskelbimo data nebuvo balandžio pirmoji, lieka patikėti skelbiamais faktais. Juolab, kad penktadienis, paženklintas 13 skaičiumi, nuo senų laikų buvo apsivijęs legendomis ir paslaptimis.
Būtent penktadienį per paskutinę vakarienę prie stalo sėdėjo dvylika Jėzaus Kristaus mokinių. Pats Kristus buvo tryliktasis, tarsi niekam nereikalingas ir pasmerktas mirti. Taip pat penktadienį jis buvo ir nukryžiuotas. Egzistuoja ir kitas paaiškinimas: būtent penktadienį tryliktą Ieva ir Adomas buvo išvaryti iš rojaus. Manoma, kad tą pačią dieną Abelis nužudė savo brolį Kainą.
Pasiskaitę Dan Brown „Da Vinčio kodą”, galime atrasti dar daugiau sutapimų. Prieš 700 metų balandžio tryliktąją Tamplierių Ordinas buvo sulygintas su žeme. Visi „eretikai” buvo suimti ir sudeginti ant laužo. Tačiau po savęs šis ordinas paliko begalę iki šių dienų neatskleistų paslapčių ir neatrastų lobių Ir tai ne autoriaus fantazijos vaisius, kaip įprasta aiškinti visas slidžias hipotezes. Ir ne vertimo klaida, kas irgi pasitaiko. Kaip šioje lietuviškai išverstoje knygoje mistiškai skambantis sakinys: „Koridoriumi nuaidėjo šūvis iš tuščio pistoleto”. Štai tau! Taip sakant, sykį metuose ir žarsteklis iššauna… Tikriausiai kaip tik tuomet, kai būna 13 – oji, penktadienis…
Vieniems –gerai, kitiems – blogai
Bet ir vėl, kas vieniems – blogai, kitiems – atvirkščiai – labai gerai. Kiniečiai mano, kad skaičius trylika kaip tik neša laimę, o štai pats paprasčiausias ketvertas pranašauja blogį. Ne vienas lietuvis ketvertą priskiria prie savo laimingųjų skaičių. Drąsiai traukia ketvirtu numeriu pažymėtą egzamino bilietą, tikėdamiesi kaip tik jį mokėti mintinai…Arba pasiūlius pasivaišinti saldumynais, ima keturis saldainius, taip sakant – prie poros. Už save, už būsimą vyrą ir du vaikučius – už standartinį tobulos šeimos modelį. Tie, kurie dar tokio modelio neturi realiame gyevnime. Tik vizijose. Tie, kurie turi – iš įpročio. Jei ne keturis, tai bent du.
Tuo tarpu Kinijoje tai būtų tolygu savižudybei. Atlikti tyrimai parodė, kad kiniečių kvartaluose neegzistuoja namo, buto ar aukšto, pažymėto skaičiumi 4. O jei netyčia tokį būstą ir surasite, tai jį Jums išnuomos ar parduos vos ne pusvelčiui. Šios fobijos paaiškinimas labai paprastas: kai kuriose rytų kultūros tarmėse skaičiaus 4 skambėjimas labai panašus į žodžio „mirtis” skambesį. Logiškai mąstant, turėtume ir mes susirūpinę kai kurių savo žodžių skambesiu. Pavyzdžiui ŠITAS. Labai jau panašiai skamban tam tikras populiarus anglų kalbos žodis. Na, bet su mirtimi nieko bendro jis neturi, tuomet belieka tik būti atsargiam, kalbant lietuviškai, šalia lietuviškai nesuprantančio anglakalbio…
Mokslas ir protas prieš prietarus
Hardfortšyro universiteto profesorius Richard Wiseman paaiškino aistrą prietarams žmonių noru susikurti iliuziją, esą įmanoma kontroliuoti savo gyvenimą. Jo nuomone, šis noras toks stiprus, jog skatina žmones tikėti prietarais nepaisant visų mokslo ir technikos pasiekimų. Tik kartais, net ir bandydami viską pagrįsti faktais ir tyrimais, galime būti priversti pastirti iš baimės…Kad pasitvirtino prietaras…
XIX amžiuje britai pasiryžo nugalėti juos kaustančią baimę: jie sukonstravo laivą, kurio likimą glaudžiai susiejo su penktadieniu. Būtent penktadienį buvo pastatytas laivo kilis. tą pačią savaitės dieną laivą nuleido į jūrą bei surinko įgulą. Net surado laivo kapitoną Dž. Friday, kurio pavardė lietuviškai reiškia Penktadienis, o laivui buvo suteiktas toks pat Friday pavadinimas. Ir ką gi… Penktadienį laivas išplaukė į savo pirmąją ir … paskutiniąją kelionę. Niekas daugiau niekada apie šį laivą ir jo įgulą nieko negirdėjo. Sutapimas ar mistika? Kol kas niekas nepateikė atsakymo į šį klausimą…
Arba tikrai suveikė prakeiktasis 13 -asis penktadienis…
Arba laivo kapitonas, išeidamas iš namų ką nors pamiršo, ir grįžęs nepasižiūrėjo į veidrodį.
Arba jo žmona netyčia išbėrė druską.
Arba jo sūnus pamatė ropojantį vorą.
Arba prieš kelionę ant palangės nutūpė juoda varna.
Arba važiuodamas pakeliui į uostą pamatė moterį, nešiną tuščiais kibirais.
Arba besiskusdamas ryte barzdą netyčia sudaužė veidrodį.
Arba rytinę arbatą gėrė iš įskelto puodelio.
Arba besikraudamas lagaminus kelionei namuose švilpavo savo mėgiamą melodiją.
Arba….arba…arba…
Blogiausia, kad mojuodamas ant denio likusiems žmonėms tarp jų nepamatė nei vienos vienuolės…
