Birželio 13 dieną Lietuvos širdis – Kauno senamiestis – pakiliai šurmuliavo nuo pat ankstyvo ryto. Prie Kauno pilies, ruošdamiesi žygiui per Kauną, savo plieno žirgus rikiavo baikeriai, o už pilies, prie Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios, jau trečius metus iš eilės būrėsi prijaučiantieji kraujo donorystei į savo tradicinę šventę – Pasaulinės kraujo dienos minėjimą.
Pasaulinė kraujo donorų diena žengia per pasaulį ir Lietuvą
Pasaulinė kraujo diena kasmet minima birželio 14 dieną visose pažangiausiose šalyse. Jos metu siekiama atkreipti dėmesį į kraujo donorystės svarbą. Be kraujo donorų ryžto aukoti kraują kitų labui daugelis sergančiųjų netektų vilties pakilti iš ligos patalo ar net išgyventi.
Pasaulinė kraujo diena kasmet minima birželio 14 dieną visose pažangiausiose šalyse. Jos metu siekiama atkreipti dėmesį į kraujo donorystės svarbą. Be kraujo donorų ryžto aukoti kraują kitų labui daugelis sergančiųjų netektų vilties pakilti iš ligos patalo ar net išgyventi.
Lietuva ne išimtis: įvairius renginius šiai dienai paminėti organizuoja kraujo donorų ir kitos nevyriausybinės organizacijos bei Lietuvos kraujo donorystės įstaigos.
Šiais metais minimos Pasaulinės kraujo donorų dienos devizas – „Siekti 100 procentų neatlygintinos kraujo ir kraujo komponentų donorystės”. Šis šūkis atspindi donorystės esmę, kuri byloja, kad kraujo donorystė turi būti savanoriška ir neatlygintina. Tik kraujo donorystė be atlygio yra saugi tiek pačiam kraujo donorui, tiek pacientui, kuriam perpilamas donoro kraujas.
Vis labiau solidarizuojasi donorystę propaguojančios nevyriausybinės organizacijos. Šventės iniciatoriai pagrįstai didžiuojasi stiprėjančia socialine partneryste su regioninėmis donorų organizacijomis Panevėžyje, Šiauliuose, Biržuose, Alytuje ir kituose miestuose bei vaisinga draugyste su nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis”.
Donorystės dvasia vienija
Nepaprastai džiugu, kad gražia tradicija tampantis sportinis-kultūrinis renginys NEATLYGINTINOS DONORYSTĖS PARAMOS TAURĖ randa vis didesnį atgarsį visuomenėje, o į šventę šiemet susirinko kaip niekad gausus varžybų dalyvių ir donorystei prijaučiančiųjų iš visos Lietuvos būrys.
Verta paminėti ir tai, kad šiuo sportiniu įvykiu atgaivintos pirmosios nepriklausomos Lietuvos bėgimo varžybos, įvykusios Laikinojoje sostinėje 1922 metais.
Šventė prasidėjo ankstyvą rytą aukojamomis šv. Mišiomis už Lietuvos ir pasaulio kraujo donorus Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Tradiciškai renginio globėju tapo Kauno Arkivyskupijos Kurija. Kraujo donorystės propaguotojams yra labai svarbi Lietuvos Katalikų Bažnyčios nuostata remti donorystę ir neatlygintiną kraujo donorystę bei šios šviesios įdėjos įvardijimas didžiausia meile savo artimui…
Dar prieš vidurdienį renginį pradėjo charizmatiškas šventės šeimininkas daktaras Aiskauda, kuris sutelkė šurmuliuojančius dalyvius ir smalsaujančius miestelėnus. Nuskardenus Kauno pučiamųjų orkestro AŽUOLYNAS maršo garsams, susirinkusieji negalėjo atitraukti akių nuo žavių šokėjų pasirodymo. Virš šventės dalyvių pakilo įspūdingas oro baliono kupolas su simboliniu kraujo lašu.
Šventės organizatoriai – Kauno krašto donorų draugija, Nacionalinė donorų asociacija, Kraujo donorystės centras ir Kauno miesto savivaldybė – nenuvargino ilgomis kalbomis, tačiau iš visų kalbėjusiųjų šventės dalyviai išgirdo išsekti negalinčius padėkos žodžius kraujo donorams už jų šventą pasiaukojimą donorystei.
Į šventę atvyko kraujo donorystę propaguojančios regioninės organizacijos iš Šiaulių ir Panevėžio, o nuolatiniai renginio partneriai – nefrologinių ligonių asociacija GYVASTIS, atstovaujama visur spėjančių kauniečių, susirinkusiesiems aiškino apie organų donorystės svarbą.
Salvės donorystės garbei skelbia varžybų pradžią
Lygiai vidurdienį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitosios artilerijos pabūklo tarnyba įspūdingai saliutavo trimis griausmingais šūviais donorystės garbei:
Už neatlygintiną kraujo donorystę!
Už neatlygintiną kraujo donorystę!
Už pasaulio ir Lietuvos kraujo donorus!
Už kraujo donorystės savanorius ir globėjus!
Pučiamųjų orkestrui trenkiant maršą, startavo NEATLYGINTINOS DONORYSTĖS PARAMOS TAURĖS 2009 trečiosios bėgimo varžybos.
Džiugu, kad bėgimo rungtyse dalyvavę sportininkai ir mėgėjai palankiai įvertino unikalią bėgimo trasą istoriniame Kauno centre. Ši driekiasi aplink Kauno pilį, vaizdingame ir gražiai sutvarkytame Santakos parke, Nemuno ir Neries pakrantėmis, Senamiesčiu, Rotušės aikšte ir baigiasi pilies gynybiniame griovyje – fosoje prie bastėjos mūrų.
Tradiciškai buvo rungtyniauta 5 km, 1,8 km ir 1,2 km bėgimo rungtyse, o patys jauniausieji, entuziastingai palaikomi aistruolių, įveikė 600 metrų ratą aplink Kauno pilį.
Rungtynių pažiba – vis gausėjanti rungtis donorų grupėje. Nepaprastai simboliška, kad aktyviai sportuojantieji sugeba derinti savo pomėgį su donoryste.
Tačiau gražiausius jausmus sukelia prie starto linijos išsirikiavę mažieji sportininkai…
Dalyviai, varžybos, emocijos, sportinė garbė…
Organizatoriai džiaugėsi rekordiniu varžybų dalyvių, atvykusių iš įvairiausių Lietuvos regionų, skaičiumi. Varžybose dalyvavo per šimtą dvidešimt įvairaus amžiaus bėgikų. Šiemet pirmą kartą atvyko ir sėkmingai jėgas išmėgino Lietuvos kariuomenės atstovai – Karo akademijos ir DK Birutės motopėstininkų bataliono kariškiai.
Jauniausiajam bėgikui iki trečiojo gimtadienio trūko poros mėnesių, o vyriausiasis stojo prie starto linijos, atšventęs septyniasdešimt septynerius metus!
Donorystės renginiui ištikimas Kauno miesto vicemeras sportui ir kultūrai Stanislovas Buškevičius varžybose startavo jau trečius metus ir tradiciškai užėmė prizinę vietą.
Gausiausias dalyvių būrys atvyko iš Šiaulių, vadovaujamas nenuilstančios donorystės propagavimo entuziastės Danutės Jakštonienės, kuri, nepaisant garbaus amžiaus, ir pati dalyvavo bėgimo varžybose.
Šventės metu tvyrojo puikus oras, susirinkusiųjų ir rungtyniaujančiųjų nevarginęs nei alinančiu karščiu, nei žvarbiu lietumi. Rungtynių senbuviai nuotaikingai prisiminė pernykštes varžybas, kai pliaupianti liūtis permerkė visus iki paskutinio siūlelio.
Bėgimo organizavimo rūpesčius kaip visada prisiėmė bėgimo klubas „Kertus”, vadovaujamas nenuilstančio klubo prezidento ir vyriausiojo varžybų teisėjo Almiro Kavaliausko.
Bėgimo varžybų įkarštyje pasitaikė ir apmaudus incidentas, kai bėgimo vedantysis paklaidino 5 km rungties lyderį. Organizatoriai didžiuojasi, kad rungtį laimėję sportininkai pademonstravo supratimą ir brolišką solidarumą sprendžiant šią problemą. Pasitarę organizatoriai nutarė įsteigti dar vieną prizą varžybų dalyviui, kilniaširdiškai užleidusiam prizinę vietą. Toks humaniškas ir garbingas poelgis yra renginio puošmena ir atspindi donorystės dvasią.
Garbingi apdovanojimai
Nugalėtojai buvo apdovanoti simboliniais kraujo lašeliais iš stiklo ir diplomais, o absoliutiems varžybų nugalėtojams buvo įteiktos unikalios „Kraujo donorystės paramos taurės”, kurias pagamino stiklo meistrai.
Nugalėtojai donorų grupėje ir absoliučioje įskaitoje buvo įvertinti DVD grotuvais ir kitais prizais. Atminimo dovanos buvo įteiktos jauniausiajam ir vyriausiajam varžybų dalyviams. Minėtus prizus įsteigė Kraujo donorystės centras. Visi be išimties varžybų prizininkai buvo pamaloninti Nacionalinės donorų asociacijos dovana – populiariosios literatūros leidiniais, o Kauno miestas prizininkus pagerbė medaliais.
O kokia šventė be vaišių? Lietuvos šaulių sąjungos įrengtame paviljone sklido gundantis aromatas ir rikiavosi lėkštės su maistu. Buvo smagu stebėti, kaip susirinkusieji gurmaniškai mėgavosi „kareiviška” penkių grūdų koše su spirgais ir palaimos kupinais veidais gurkšnojo saldžią arbatą.
Deja, šventė, kurią organizavo donorystės propaguotojai, jiems talkininkaujantys savanoriai ir svetingas Kauno miestas, pasibaigė ir šurmuliuojanti minia, kupina geros nuotaikos, išsiskirstė.
Dėkojame visiems, be kurių šventės nebūtų.
