Visos ligos nuo nervų, – byloja mūsų senoliai. Jų žodžius patvirtina medikai ir mokslininkai. Ilgėjantys niūrūs rudens vakarai žada ne tik jaukius vakarus prie židinio, bet ir klastingos ligos – sezoninės depresijos – sugrįžimą. Dieną kitą trunkantis liūdesys – ne bėda. Tačiau depresyvi būsena, užsitęsusi ne vieną savaitę gresia rimtomis problemomis ne tik psichikai ir gyvenimo kokybei, bet ir sveikatai.
Depresija yra pavojingesnė už astmą ar diabetą, – teigia mokslininkai. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija ištyrė 25000 pacientų iš 60-ties skirtingų šalių sveikatos duomenis ir priėjo išvadą, kad depresija yra kur kas baisesnė už astmą ar diabetą. Ji parklupdo žymiai daugiau žmonių, nei manyta iki šiol.
Jeigu įvestume skalę nuo 0 iki 100, kur 0 būtų pati prasčiausia, o 100 – puiki sveikata, sergančiųjų depresija vidutinis rodiklis yra 72,9. Tik vos geresni rezultatai sergančiųjų astma (80,3), stenokardija (79,6), artritu (79,3), ir diabetu (78,9).
2000-aisiais metais depresija užėmė 4-ąją vietą tarp visų neigiamų žmonijos sveikatos veiksnių. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2020-ųjų ji tikrai atsidus antroje.
Tyrimams vadovavęs daktaras Somnatas Čiateris tvirtina, kad būtina kuo skubiau susikoncentruoti į depresijos gydimą. Nes dažniausiai, kai į medikus kreipiasi pacientas, kamuojamas kokios nors chroniškos ligos, jam skiriami vaistai, mažinantys fizinius negalavimo simptomus. Tačiau visai neatsižvelgiama, kad tai galėtų būti užsitęsusios depresijos pasekmės…
