Šią apklausą inicijavo Lietuvos širdies asociacija kartu su farmacijos kompanija „AstraZeneca Lietuva”.
Kas antras Kauno apskrities gyventojas supranta pulso reikšmę žmogaus sveikatai bei imasi priemonių padažnėjusiam pulsui raminti. Pagal šį rodiklį, kauniečiai patenka tarp labiausiai savo širdies sveikata besirūpinančių lietuvių.
Širdies sveikata – mūsų rankose
Lietuvos širdies asociacija ypatingą dėmesį skiria širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, nes dabar būtent šios ligos kelia didžiausią grėsmę. Todėl gydytojai atidžiai stebi regionų sergamumo tendencijas bei rūpinasi gyventojų švietimu. Reikia stebėti ne tik savo kraujo spaudimą, bet ir pulsą, kuris yra vienas pagrindinių širdies sveikatos rodiklių. Gydytojai tikisi, kad situacija išliks nepakitusi ar net gerės, o laikinosios sostinės ir visos Lietuvos gyventojai supras, kad širdies sveikata yra jų pačių rankose. Reguliuoti kraujospūdį ir pulsą ypač svarbu, jeigu esate vyresnis nei 45-erių ir turite aukštą kraujospūdį.
Dažnas pulsas – blogai
Turint padidėjusį kraujo spaudimą, kuo lėtesnis yra širdies pulsas, tuo geriau žmogaus sveikatai. Kauno apskrities gyventojų apklausos duomenimis, ši apskritis užima trečią vietą Lietuvoje pagal gyventojų skaičių, kurie niekada nesimatavo savo kraujospūdžio. Taip teigė 18 procentų apklaustų kauniečių. Ketvirtadalis Kauno apskrities gyventojų nurodė turintys didelį kraujospūdį – daugiau kaip 140/90 mmHG (gyvsidabrio stulpelio milimetrais). Vidutinis kauniečių širdies dūžių skaičius per minutę (pulsas) ramybės būsenoje, pailsėjus 15 min., siekia 71 kartą. Optimalus pulsas, turint aukštą kraujo spaudimą, turi būti apie 60 kartų per minutę, nuo šios ribos pulsui dažnėjant, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties rizika. Beveik ketvirtadalis (24 procentai) apklaustų kauniečių teigia, kad apskritai niekada nėra matavęsi pulso. Šie rodikliai rodo, kad kauniečiams ypač svarbu atkreipti dėmesį į šiuos abu rizikos faktorius – padidėjusį kraujo spaudimą ir dažną pulsą.
Labiausiai rizikuoja tauragiškiai
Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad mažiausiai dėmesio savo kraujospūdžiui ir pulsui šalyje skiria Tauragės gyventojai, todėl jie labiausiai rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šioje apskrityje daugiausia žmonių, niekada nesimatavusių kraujospūdžio (trys iš dešimties) bei pulso (daugiau nei pusė). Atidžiausiai savo širdimi rūpinasi šiauliečiai – 21 procentas apklaustųjų kraujospūdį matuoja kelis kartus per savaitę, o pulsą skaičiuoja net 18 procentų gyventojų. Tyrimas atskleidė ir bendrą neigiamą visos šalies tendenciją – net 16 procentų apklausoje dalyvavusių lietuvių apskritai nėra matavę kraujospūdžio: nei patys, nei medicinos įstaigoje. O pulso niekada nesitikrino kiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų – 27 procentai. Lietuvos gyventojai ypač mažai dėmesio skiria pulsui – jį nuolat stebi tik 5 procentai žmonių, o niekada neatkreipia dėmesio net 42 procentai. Tačiau kraujospūdį bent kartą ar keletą kartų gyvenime yra matavę net 18 procentų lietuvių. Labiausiai kraujo spaudimu ir pulsu derėtų susirūpinti Klaipėdos, Tauragės bei Utenos apskričių gyventojams.
