Spaudoje pilna informacijos apie tai, kaip reikia gyventi sveikai. Šio straipsnio tikslas – pabandyti įvertinti sveikatą kaip investiciją. Ar verta investuoti į sveikatą? Kiek kainuoja gera sveikata ir ar tai yra finansiškai naudingiau nei jokių investicijų į sveikatą? Ar investuojant į sveikatą atsiperka galimos išlaidos vaistams priešingu atveju?
Atrodo, visi žino sveikatos pagrindus ir ką reikia daryti, kad žmogus būtų sveikas ir ilgaamžis. Tačiau kai reikėjo imti ir surašyti juodu ant balto, paaiškėjo, jog visuotinai žinomos tiesos bus pro vieną ausį įėjusios, o pro kitą sėkmingai išėjusios. Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Kristina Motiejūnaitė dar sykį priminė, regis, visiems gerai žinomas tiesas, kad gerą sveikatą užtikrinti padeda sveika mityba, fizinis aktyvumas ir poilsis.
Toliau straipsnyje bandysime įvertinti, kiek kainuoja kiekvienas iš sveikatos „komponentų” ir kas pigiau: investuoti į sveikatą ar gerti vaistus? Vadovaudamasis straipsnio logika kiekvienas gali atlikti konkrečius skaičiavimus remdamasis savo patirtimi. Vaistų kaina paskaičiuota atsižvelgiant į tai, jog, statistiniais duomenimis, daugiausia lietuvių kenčia nuo aukšto kraujospūdžio, o pastarasis tiesiogiai priklauso nuo gyvenimo būdo. Straipsnyje nevertinome, kiek kainuotų gydyti kitas, ne tokias dažnas ir labai priklausančias nuo individualios situacijos ligas.
Sveikas maistas
Šeimos medicinos centro gydytojos gastroenterologės Astos Dukštaitės nuomone, sveikiausia yra maitintis namuose gamintu maistu. Visuomenėje įsivyravęs mitas, jog sveikas maitinimasis yra bent kartą per dieną suvalgyti karšto maisto, yra ne visiškai teisingas. Pasak A. Dukštaitės, sveikatos požiūriu svarbu, kad maistas būtų šviežias, geros kokybės, o tai lengviausia užtikrinti jį patiems gaminant namuose. Gydytojos teigimu, tada mes galime garantuoti, kad bus panaudoti sveikesni maisto produktai, aukštesnės kokybės aliejus, maistas nebus šildomas n-tąjį kartą.
Ekologiškas – 2,5 karto brangiau
Norėdami įvertinti kiek kainuoja sveikas maistas, išskiriame dvi dalis, kurių kiekviena turi savo kainą. Pirmiausia, kaip žurnalui „Investuok” rekomenduoja gydytoja A. Dukštaitė, reikia rinktis sveikesnius, aukštesnės kokybės, mažiau apdorotus maisto produktus, taigi ekologiškus. Remiantis „Ekogyvenimo” indeksu (blog.lrytas.lt/ekogyvenimas), perkant ekologiškus produktus, toks pats produktų krepšelis kainuoja maždaug 2,6 karto brangiau nei atitinkamų neekologiškų produktų.
Vadinasi, jei maisto produktams įsigyti per mėnesį išleidžiame, tarkime, 600 Lt, tai renkantis analogiškus ekologiškus produktus ši suma per mėnesį išauga iki 1560 Lt.
Maisto paruošimas
Reikia įvertinti ir antrąją sudėtinę maitinimosi namuose ruoštu maistu dalį. Tai – maisto ruošimas. Kadangi įprasta, kad darbingo amžiaus žmonės dirba, paprastai jie neturi laiko ruošti maisto namuose. Kai kas neturi noro, kiti nemoka ir nenori mokytis. Lieka išeitis – samdytis profesionalų virėją, kuris nuolatos ruoštų maistą namuose.
Peržiūrėjus šiuo metu internete pateikiamus skelbimus, siūlančius darbą virėjams, galima nuspėti, kad už 1200 Lt per mėnesį įmanoma susirasti asmeninį virėją, kuris ruoš jums maistą namuose. Tad nesunku apskaičiuoti, jog maitinimasis šviežiu, namuose ruoštu maistu per mėnesį kainuos 2760 Lt. (Jei sugebėsite jį paruošti patys, ekologiško maisto kaina mėnesiui – 1560 Lt.)
Sportas
Kaip minėjo Visuomenės sveikatos centro specialistė, be mitybos, kita svarbi sveiko gyvenimo sudedamoji dalis – fizinis aktyvumas. Pasak K. Motiejūnaitės, gerai sveikatai užtikrinti 18–65 m. suaugusiųjų vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas turėtų būti ne mažiau kaip po 30 minučių 5 kartus per savaitę arba didelio intensyvumo aerobinis aktyvumas ne mažiau kaip po 20 minučių 3 kartus per savaitę. Bene populiariausio Vilniuje sporto klubo „Impuls” interneto svetainė nurodo, kad visos dienos mėnesinis abonementas į sporto klubą kainuoja 239 Lt. Jį įsigijus belieka sąžiningai sportuoti ne mažiau kaip valandą – dvi su puse valandos per savaitę priklausomai nuo intensyvumo.
Taigi, mityba namuose pagamintu maistu ir gerai sveikatai reikiamo fizinio krūvio užtikrinimas kainuoja 2999 Lt per mėnesį. (Be virėjo – 1799 Lt.)
Poilsis
Trečias puikios sveikatos elementas, anot Visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Kristinos Motiejūnaitės, yra poilsis. Žymus verslo konsultantas amerikietis Brianas Tracy pateikia konkrečias efektyvaus poilsio formules. Pasak jo, intensyvų protinį darbą dirbantiems žmonėms būtina taip organizuoti poilsį, kad visiškai atitrūktų nuo su darbo problemomis susijusių minčių. Jis tikina, jog tam geriausia – visiškai pakeisti aplinką. Konsultantas pataria bent vieną savaitgalį per mėnesį išvykti iš namų, kartą per ketvirtį turėti ilgą išvykstamąjį savaitgalį, o bent du kartus per metus ilsėtis ne trumpiau kaip savaitę, pageidautina, kur nors toliau nuo namų, darbo, vadinasi ir nuo varginančių su darbu susijusių minčių.
Kelionės
Kelionių agentūros „Wrislit” projektų vadovė Jolita Matusevičiūtė žurnalui „Investuok” papasakojo, kad savaitgalio išvyka į Druskininkus su nakvyne, maitinimu ir SPA procedūromis nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro kainuoja 400 Lt. Pasak jos, ilgasis savaitgalis, pavyzdžiui, Kopenhagoje ar Stambule, skrendant iš Rygos, įskaitant skrydžio, 3 nakvynių kainą su pusryčiais, vidutiniškai kainuoja apie 1000 Lt. Savaitės poilsiui populiariausiose šalyse, tokiose kaip Kreta, Turkija, Egiptas ar Tunisas, reikėtų išleisti ne mažiai kaip 1300 Lt.
Taigi, jei skiriame vieną savaitgalį per mėnesį vietinei išvykai, vieną ilgąjį savaitgalį per tris mėnesius poilsinei kelionei ir dvi savaitės ilgio keliones per metus, iš viso per metus išeina 9000 Lt. Tą mėnesį, kurį išvykstame į savaitinę ar ilgojo savaitgalio kelionę, neskaičiuojame išvykstamojo savaitgalio. Per mėnesį vidutiniškai išeina 750 Lt.
Dažniausias susirgimas – aukštas kraujospūdis
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagrindinė Lietuvos gyventojų mirtingumo priežastis – kraujotakos sistemos ligos. Pakalbintas UAB „Kardiolita” gydytojas kardiologas Julius Treideris patvirtina, kad dažniausia mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, o dažniausiai pasitaikantis susirgimas – arterinė hipertenzija, arba, paprasčiau tariant, aukštas kraujospūdis.
Šiuo metu, anot gydytojo, prasidėjo tiesiog aukšto kraujospūdžio epidemija. Labai jauni žmonės, t. y. jau 30 metų, pradeda skųstis šiuo negalavimu, ir susirgusiųjų skaičius sparčiai auga. Gydytojas tvirtina, jog pagrindinės aukšto kraujospūdžio priežastys – stresas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, greitas gyvenimo tempas. Sveikatos neprideda rūkymas, nesveika mityba. Kraujospūdžiui neigiamos įtakos gali turėti padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas ir paveldėjimas, jei aukštu kraujospūdžiu skundėsi tėvai.
Kiek kainuoja vaistai?
Jei vis dėlto žmogus susirgo aukšto kraujospūdžio liga, tuomet, pasak gydytojo, vartojant medikamentus ir laikantis atitinkamai pakoreguoto gyvenimo būdo, gyvenimo kokybę bei darbingumą galima išlaikyti. Lietuvoje šiuo metu vaistai nuo hipertenzijos yra kompensuojami valstybės. Pacientui kompensuojamų vaistų receptą gali išrašyti tiek valstybinės, tiek privačios gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasomis.
Pacientui vartojant kompensuojamus vaistus, pasak gydytojo J. Treiderio, per mėnesį vaistams tenka skirti 80–140 Lt priklausomai nuo to, kokie vaistai yra paskirti konkrečiam pacientui. Tad vidutiniškai išeina apie 120 Lt per mėnesį. Jei dėl kokių nors priežasčių pacientui nebūtų skiriami kompensuojami vaistai, vieni kokybiški ir efektyvūs vaistai nuo aukšto kraujospūdžio kainuoja apie 100–130 Lt. Efektyviam gydymui užtikrinti skirtingiems pacientams reikia 2–4 vaistų. Tokiu atveju išlaidos vaistams per mėnesį sudarytų 200–520 Lt.
Blogiausia, kad nesigydo
Blogiausia, gydytojo teigimu, jei aukšto kraujospūdžio kamuojami pacientai nesigydo. Gali būti, jog žmogus ir nejaučia, kad jo kraujospūdis aukštas. Tačiau net ir tokiu atveju tai nėra nepavojinga. Žmogų gali ištikti infarktas ir insultas. Anot J. Treiderio, statistiškai hipertenzija sergantis žmogus rizikuoja, kad jo gyvenimas bus apie 10 metų trumpesnis nei nuo tos pačios ligos kenčiančio, tačiau tinkamai besigydančio žmogaus. Lyginant sveiko asmens ir žmogaus, kurio spaudimas aukštas, gyvenimo trukmę, sergantysis, tačiau besigydantis statistiškai gyventų tik 10–15 % trumpiau, o nesigydantis asmuo rizikuoja gyventi 30 % trumpesnį gyvenimą.
Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Kristina Motiejūnaitė primena, kad genetika nulemia apie 10–15 %, o gyvensena – net 40–60 %. sveikatos būklės
Norint apibendrinti visų specialistų pasisakymus ir palyginti investicijas į sveikatą bei neišvengiamas išlaidas sergant liga, kurią sukelia nesveikas gyvenimo būdas, galima atlikti skaičiavimus
Jei manysime, jog maistą sugebame pasigaminti patys ir mums nereikia samdytis virėjo, bendrosios išlaidos iki sukaks 72 metai – 1 437 636 Lt.
Skaičiuodami investicijas per visą statistinio lietuvio vyro amžių, vertiname, kad sveikas gyvenimo būdas pridės papildomų 10 metų gyvenimo prie statistinės vidutinės vyro amžiaus trukmės Lietuvoje – 62 metų. Investicijos skaičiuojamos nuo 25 metų amžiaus, kada didelė tikimybė, jog asmuo save išlaiko ir uždirba į sveikatą investuoti reikiamą sumą.
Jei asmuo neskiria investicijų savo sveikatai, skaičiuojama, kad statistinis lietuvis vyriškis taip gyventi sau leis iki vidutiniškai 40 metų amžiaus, kada, statistiniais duomenimis, didelė tikimybė, kad jį užgrius širdies ir kraujotakos sistemos problemos.
Sveika gyvensena – efektyvus vaistas
Kaip žurnalui „Investuok” pasakojo kardiologas Julius Treideris, gydymas nuo aukšto kraujo spaudimo iš tiesų efektyvus ne tik vartojant tinkamus vaistus, bet ir laikantis atitinkamo gyvenimo būdo, kuris iš esmės sutampa su tuo, kurio laikosi nuo pat 25 metų į sveikatą intensyviai investuojantis asmuo. Tad tenka įvertinti, kad vis dėlto nuo 40 metų amžiaus, ištikus sveikatos problemoms, atsiranda ne tik papildomos išlaidos vaistams, tačiau ir išlaidos sveikai gyvensenai, kurios laikytis tampa būtina. Skaičiuodami vaistams išleidžiamų pinigų sumas, darome prielaidą, kad vaistai bus kompensuojami.
Pinigai neatsiperka?
Vertinant tik finansiškai ir darant prielaidą, jog sveikai gyvendami išspręsime tik aukšto kraujospūdžio problemas bei tai, kad vaistams per mėnesį pagyvenę žmonės išleidžia vidutiniškai 120 Lt, paaiškėja, jog investicijos į sveikatą neatsiperka. Paskaičiuokime, kiek papildomai kainuotų dar dešimt metų, jei juos nugyventų susirgęs, tačiau gydytis ir sveikai gyventi pradėjęs žmogus (tuomet jo gyvenimo trukmė būtų tokia pati kaip sveikuolio): 46308 x 10 = 463080 Lt. Netgi pridėjus šią sumą, vis tiek sveikas gyvenimo būdas nuo finansinio savarankiškumo pradžios kainuoja brangiau.
Skaičiavimai parodo, jog investicijų į sveikatą neatsiperkamumą Lietuvoje lemia didelis ekologiškų maisto produktų kainų atotrūkis nuo įprastinių produktų kainų. Jei visuomenė skirtų daugiau dėmesio sveikai mitybai ir būtų populiarios sveiko maisto kavinės, tai vienas asmuo išleistų gerokai mažiau pinigų nei organizuodamas maisto namuose ruošimą.
Kitas svarbus momentas tas, kad, nevertinant sveikatos apsaugos sistemos kokybės, sirgti Lietuvoje dar kur kas pigiau nei išsivysčiusiose šalyse.
Sveikata = darbingumas
Peršasi išvada, jog investicija į sveikatą yra pirmiausia investicija į gerą savijautą, ilgaamžiškumą ir galimybę ilgiau būti darbingam, t. y. uždirbti pinigus. Juk aukščiau pateikiamuose skaičiavimuose neįvertintos geros sveikatos pasekmės – didesnis darbingumas ir galimybė uždirbti didesnes pajamas. Šią investicijų atsiperkamumo dalį kiekvienas turėtų apskaičiuoti pats, nes tai labai individualu.
Kaip paaiškėjo iš aukščiau pateiktų galbūt ir hipotetinių skaičiavimų, investicija į sveikatą yra ne pinigų uždirbimo ar sutaupymo klausimas, o puikios savijautos, gyvenimo džiaugsmo, galimybės ilgai gyventi, kurti ir aktyviai investuoti įsigijimo kaštai.
Priimdamas sprendimą, kuris kelias jam tinkamiausias, kiekvienas investuotojas turėtų nepamiršti, kad šie skaičiavimai yra atlikti remiantis šiandienos situacija ir tam tikromis iš anksto numatytomis prielaidomis. Kiekvienas gali pabandyti perskaičiuoti sveikatos kainą remdamasis savo prielaidomis. Be to priimant sprendimą, reiktų gerai pagalvoti, ar tokios pačios tendencijos bus ir po 10, 25, 50 metų. Tiesiog būtina įvertinti riziką, kad, šiandien priėmus sprendimą neinvestuoti į sveikatą, po 25 metų, kai teks pajausti tokios gyvensenos padarinius, situacija gali būti kardinaliai pasikeitusi.
