Medikai teigia dažnai priversti jaustis taksistais, nes pacientai arba nežino savo teisių, arba jomis piktnaudžiauja. Jų teigimu, iš 260 iškvietimų per parą apie 30 proc. pacientų į gydymo įstaigas galėtų atvykti patys arba būti atvežti artimųjų. Esą dar 30 proc. kvietimų atvejais nuvykus į vietą paaiškėja, kad problemos sprendimas – ne būtinosios medicinos pagalbos specialistų kompetencija.
LŽ kalbinti specialistai tvirtino, kad jie dažnai priversti pacientams aiškinti, kaip elgtis, jei liga juos užklumpa tuo metu, kai šeimos gydytojas nedirba.
„Poliklinikos bei šeimos centrai yra sudarę sutartis su ligoninėmis, kurios jų pacientus aptarnauja visą parą. Jei pasijutote blogai pasibaigus šeimos gydytojo darbo laikui, galite kreiptis į nurodytą ligoninę, kurioje pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus jums privalo būti suteikta ne tik būtinoji medicinos pagalba, bet ir konsultacija. Skirtumas vienas – greitosios pagalbos automobiliu atvežtam pacientui privalo būti suteikta skubi medicinos pagalba”, – aiškino KMGMPS direktorius Nerijus Mikelionis.
Jis teigė palankiai vertinantis pacientus, kurie į priėmimo skyrių atvyksta savo automobiliu, nes iš 260 iškvietimų per parą apie 30 proc. pacientų į gydymo įstaigas galėtų atvykti patys arba būti atvežti artimųjų.
N. Mikelionis LŽ atskleidė ir kitas greitosios medicinos pagalbos medikus varginančias bėdas. Maždaug 30 proc. kvietimų atvejais nuvykus į vietą paaiškėja, kad problemos sprendimas – ne būtinosios medicinos pagalbos specialistų kompetencija.
Į greitosios pagalbos stotį skambinama net pamačius gatvėje neblaivų asmenį.
Jos teigimu, Kaune per parą sulaukiama 4-6 melagingų iškvietimų.
„Mūsų specialistų brigadoms tenka dirbti ir „taksistais”, nes neretai piktnaudžiaujama tuo, kad išsikviesti greitąją pagalbą į namus nieko nekainuoja”, – teigė N. Mikelionis.
