Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo susirgimų stablige ir difterija, jų komplikacijų ir mirčių, pradedama planinė vyresnių nei 26 metų amžiaus asmenų, priklausančių rizikos grupėms, vakcinacija nuo stabligės ir difterijos. Suaugę Lietuvos gyventojai valstybės lėšomis bus skiepijami įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą.
Utenos visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, 1995–1996 metais Lietuvoje nuo difterijos buvo masiškai skiepijami gyventojai. Tuomet buvo siekiama užkirsti kelią sergamumo difterija pakilimui Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse. Kampanijos metu viena vakcinos doze buvo paskiepyta per 1,5 milijono asmenų (76,7 procento suaugusių Lietuvos gyventojų).
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nebuvo užregistruota susirgimų difterija, tačiau 2008 metų sausio mėnesį nustatytas mirties nuo difterijos atvejis, kovo mėnesį – vienas ligos atvejis Kauno mieste. Vyriausiojo specialisto Dainiaus Rašimo teigimu, susirgimų šia liga banga Lietuvoje atslūgo, tačiau kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje) difterijos protrūkiai dar gana dažni.
Pasiskiepijusiems difterija nebaisi
Difterija plinta lašiniu būdu per orą. Šia liga užsikrečiama nuo ligonio jam kosint, čiaudint. Užsikrėsti difterija galima ir per užkrėstą pieną, buities daiktus, žaislus.
Liga pasireiškia 2–9 dieną po užsikrėtimo. Ligonis ima karščiuoti, jį kamuoja silpnumas, kiti negalavimai. Priklausomai nuo to, kur ligos sukėlėjas patekus, išryškėja ir specifiniai ligos simptomai. Dažniausiai pasitaiko tonzilių difterija.
„Ligos sukėlėjui patekus ant tonzilių ir ryklės ima skaudėti gerklę, juntamas bendras silpnumas, rijimo sutrikimai, galvos skausmas, – vardijo ligos simptomus D.Rašimas. – . Jei ligonis neskiepytas, susidaro pilkšvai baltos plėvės ant ryklės, tonzilių, gomurio. Plėvės gali nuslinkti į kvėpavimo takus ir juos užkimšti”.
Sergant difterija patinsta kaklas, padidėja limfmazgiai. Jei toksinai išplinta, jie gali pakenkti širdžiai, inkstams, nervų sistemai, sukelti balso stygų uždegimą, kaklo raumenų, kvėpavimo raumenų paralyžių. Sunkų ligonį gali ištikti koma ir mirtis.
Yra aprašyti žaizdų, bambos, ausies, lytinių organų difterijos atvejų. Nereta nosies difterija.
Sunkiausia yra žaibinė difterijos forma, pasireiškianti sąmonės sutrikimu, traukuliais.
Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo difterijos yra skiepai. Dažniausiai ja suserga neskiepyti, silpną imunitetą turintys žmonės.
Visi vaikai iki 16 metų nuo difterijos yra skiepijami nemokamai. Suaugusiems kas dešimt metų rekomenduojama skiepytis pakartotinai.
Nuo stabligės gali lūžti kaulai
Stabligės sukėlėjai gyvuoja žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnose, todėl jų yra dirvoje, mėšle (daugiausia būna arklių išmatose), gali patekti ant daiktų. Pasak D. Rašimo, stabligės sukėlėjais užsikrečiama, kai susižeidus ar nusideginus žaizda užkrečiama dirvožemiu. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris sukelia raumenų spazmus.
Inkubacinis ligos laikotarpis vidutiniškai trunka 4–15 dienų. Ligoniui pradeda trūkčioti sužeista galūnė, dėl kramtomųjų raumenų spazmų jis negali prasižioti. Sergančiojo galva būna atlošta, liemuo ir nugara išlenkti, todėl jis neliečia lovos. Vėliau prasideda skausmingi traukulių priepuoliai. Spazmams apėmus dideles raumenų grupes, gali lūžti kaulai, nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl ilgalaikių spazmų gali sutrikti kvėpavimas, todėl ligonis miršta.
Ši liga yra labai sunki, mirštamumas nuo jos siekia 90 procentų. Lietuvoje kasmet daugėja traumų, todėl išlieka pavojus susirgti stablige. Dažniau ja serga kaimo žmonės.
Patyrus traumą būtina skiepytis nuo stabligės. Nuo šios ligos visi skiepijami vaikystėje, tačiau kas 10 metų imunitetą būtina stiprinti ir suleisti dar vieną vakcinos dozę.
Norintieji skiepytis turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
