Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, pažymėdamas Tarptautinę tolerancijos dieną, primena, kad 2008 m. „Eurobarometro” duomenimis, vienas iš šešių europiečių buvo diskriminuojami per paskutiniuosius 12 mėnesių. Vienas iš trijų europiečių per paskutinius metus tapo diskriminacijos liudininku. Lietuvoje ši problema dar opesnė.
Terminas „tolerancija” kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio talao arba tlao, reiškiančio: ištveriu, pakeliu, pakenčiu. Lotyniškai tolerans – kantriai pakeliantis, iškenčiantis, tolerantia – kantrybė.
Tolerancija tai nepriekaištingas sugebėjimas balansuoti tarp „sutinku” ir „nesutinku”. Tikriausiai daugelis iš Jūsų nesutiks, nes tai gali prieštarauti į kraštutinumus linkusiai žmogaus prigimčiai. Tačiau reikia atsiminti, kad mes gyvename civilizuotoje visuomenėje ir savo vaikus mokome civilizuoto elgesio ar bent stengiamės tai daryti.
Taigi iškyla klausimas: „ar galime save vadinti civilizuotais, humaniškais, jeigu nesistengiame atsisakyti neigiamų savybių, jeigu patys nepripažįstame savo silpnybių, o sureikšminame savo statusą ar padėtį ir tuo naudojamės prieš silpnesnįjį?”.
Tolerancijos principas nereikalauja, kad mes pritartume svetimam skoniui, kitoniškoms pažiūroms, veiksmams, kad patys lygiai taip elgtumės. Tolerancijai nenusidedama kritikuojant kitoniškas pažiūras ir į mus nepanašius, o gal net labai skirtingus.
Svarbiausia atminti, kad netolerancija prasideda tada, kai su kitoniškomis pažiūromis kovojama ne argumentais, ne faktais, bet prievarta, diskriminavimu ir neapykanta priešininkui.
Tolerantiška visuomenė tai mūsų visų – mažų ir didelių – pastangos bei siekiamybė. Tolerantišką atmosferą kurti reikia pradedant nuo savęs, savo šeimos, mokyklos, bendruomenės.
