„Neabejotinai, Lietuvos E. sveikatos sistema, kurios centre – pacientas, daro įtaką visai sveikatos apsaugai – nuo paslaugų teikimo iki valdymo ir apskaitos”, – sako A. Čaplikas.
Pagrindiniai E. sveikatos įgyvendinimo principai tai: bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros sektoriaus dalyvių užtikrinimas, vieninga prieiga prie sveikatos sektoriaus informacinių išteklių – registrų, klasifikatorių, elektroninės sveikatos istorijos (toliau – ESI) ir elektroninės paslaugos gyventojams ir specialistams.
Per pirmąjį etapą 2010–2011 m. bus sukurta bazinė bendro naudojimo infrastruktūra: technologinis, organizacinis ir metodinis pagrindas E. sveikatos paslaugoms ir sveikatos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimui, centralizuotai kaupiama bazinė elektroninė sveikatos istorija. Esamos sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos bus prijungiamos duomenims į ESI teikti. Be to, per pirmąjį etapą numatoma sukurti priemones, kurios leistų lyginti pacientų tyrimus su analogiškais duomenų bazėje sukauptais tyrimais, automatiškai rasti paciento diagnozę, plėtoti išankstinės registracijos pas gydytojus sistemą.
Sukuriamos priemonės, užtikrinančios paskirstytų skaičiavimų (GRID) resursų naudojimą e. sveikatos poreikiams, t.y. paciento tyrimas galės būti palygintas su duomenų bazėje sukauptais analogiškais skaitmeniniais tyrimais ir automatiškai randama galima paciento diagnozė.
Vystoma išankstinės registracijos pas gydytoją sistema.
Pagrindiniai E. sveikatos programos finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos parama, valstybės ir savivaldybių lėšos, sveikatinimo įstaigų, tarptautinių programų ir projektų lėšos bei privataus kapitalo investicijos. Viso programos įgyvendinimui planuojama skirti 107 milijonų litų (85 proc. ES paramos lėšų ir 15 proc. iš valstybės biudžeto). 70 proc. visų lėšų bus skiriama nacionaliniams projektas bei gydymo įstaigų informacinių technologijų plėtrai. Likusios lėšos – šalies regionų E. sveikatos projektams.
