Šventinis laikotarpis išsiskiria savo pakilia nuotaika ir suteikia progą atsikvėpti nuo kasdienių darbų, bet ar visuomet šventės būna tokios, kokių tikimės?
Apie tai, kas švenčių laikotarpiu žmogui teikia pasitenkinimą, psichologė Karina Morkūnienė sakė: „Per šventes žmonėms didžiausią pasitenkinimą teikia bendravimas, susibūrimas į vietą, kur artimieji gali dalytis savo įspūdžiais, nuotaikomis, išgyvenimais. Nemažiau svarbu, kad kiekvienas pasijustų tam tikros grupės – šeimos ar giminės – dalimi, tai žmogui suteikia saugumo jausmą, leidžia pasijusti svarbiu, vertinamu. Kiekvienas, kuris turi su kuo dalytis šventine nuotaika, yra kur kas laimingesnis už tą, kuris per šventes yra vienišas”.
Švenčių metu dalijamasi tik gera nuotaika
Psichologės teigimu, malonumą žmonėms suteikia ir tam tikra nerašyta taisyklė, kad švenčių metu reikia dalytis tik gera nuotaika: „Šventiniu laikotarpiu visos problemos nustumiamos į šalį, nuo jų stengiamasi atsiriboti, jas pamiršti. Kartais žmonės linkę šventes idealizuoti, bet tikrosios gyvenimiškos problemos juk niekur nedingsta ir per šventes, bet žmonės mieliau apsimeta, kad jų nėra.”
Pasak psichologės, kartais tikrai neblogai bent trumpam atsiriboti nuo slegiančios įtampos ir viską paneigti, nors, suprantama, kitą dieną vėl su visu tuo tenka susidurti.”
Dovanos ne visuomet džiugina
Didžiosios metų šventės dažniausiai neapsieina be dovanų pirkimo karštinės ir, nors sunkmečiu žmonės pinigines atveria rečiau ir ne taip plačiai, dažnam tikriausiai iškyla klausimas, ar gali materiali dovana suteikti ilgalaikio džiaugsmo.
Psichologė apie šių dienų dovanojimo įpročius sakė: „Pats dovanojimas yra labai daugiaprasmiškas dalykas, nes jei žmogus dovaną įteikia labai nuoširdžiai, yra skyręs daug laiko jos parinkimui ir rimtai pagalvojęs apie žmogų, kuriam teikiama dovana, tai tokia dovana dažniausiai gaunančiajam suteikia pasitenkinimą, net jei ji nėra labai reikalinga praktiniu požiūriu. Čia svarbiausia įdėtas darbas ir parodytas dėmesys.”
Specialistės teigimu, dovanojimas ne visuomet suteikia džiaugsmą: „Yra ir kita medalio pusė: šiuo metu labi populiaru sudarinėti dovanų sąrašus ir atvirai pasisakyti, ko pageidaujama dovanų. Tokiais atvejais dovanojimas tampa labai praktiniu dalyku, nes kiekvienas žino, kam ko reikia ir daiktai tiesiog nuperkami ir padovanojami. Tokios dovanos suteikia džiaugsmo tik dėl savo praktiškumo, bet tokiose dovanose neatsispindi kito žmogaus pastangos pradžiuginti, mat daiktas tiesiog nuperkamas ir įteikiamas”, – kalbėjo K. Morkūnienė.
Psichologės teigimu, pasitaiko atvejų, kai dovana džiaugsmo neteikia iš viso, ar net gali suerzinti: „Kartais žmogus turi tam tikrų vidinių lūkesčių, kurių kiti nepateisina. Nebūtinai tai susiję su konkrečia dovana, juk gali būti ir taip, kad apskritai tikimasi gauti dovaną, laukiama parodomo dėmesio, o jei įteikiama dovana, kuri akivaizdžiai buvo skirta ne jam, kažkoks daiktas pakeliui pagriebtas iš parduotuvės, ar apskritai neįteikiama jokia dovana, nors tikimasi jos sulaukti, tuomet atsiranda nusivylimas.”
Šventes lydi tikėjimas stebuklais
Šventiniu laikotarpiu žmogus ypač tampa jautrus ir kupinas įvairiausių lūkesčių: „Jų šventiniu laikotarpiu pasitaiko labai daug ir labai įvairių, o kartais lūkesčiai būna tokie dideli, kad net idealiausiomis sąlygomis vargiai gali būti įgyvendinti. Per šventes žmonės tarsi laukia stebuklo – kad viskas, kas buvo negerai, imtų ir susitvarkytų, išnyktų rūpesčiai ir bėdos, šeima suartėtų, atsirastų nuoširdaus bendravimo šiluma… Šį sąrašą dar būtų galima tęsti ir tęsti. Deja, dažnai per šventes to pasiekti nepavyksta, nes kai kurie lūkesčiai yra tokie dideli, kad dažnai pasmerkti žlugti.”
Specialistės teigimu, taip yra todėl, kad per šventes žmonės taip pat jaučia įtampą, mat kiekviena šventė reikalauja daug darbo, pastangų, pasiruošimo – toks stresas gerokai sustiprina žmogaus jautrumą įvairioms nesėkmėms: „Jeigu kažkas nevyksta kaip suplanuota, ar pagal idealią šventės viziją, tuomet vietoje pakilios nuotaikos dažniau apims nusivylimas, nepasitenkinimas. Jei žmogus šventę pernelyg idealizuoja ir, sakykime, kažkas vėluoja, neatlieka savo darbo ir panašiai, į tokias situacijas šventės dieną bus reaguojama kur kas aštriau nei toks „nesusipratimas” būtų įvertintas paprastą dieną”, – sakė K. Morkūnienė.
Švenčių laukia ne visi
Į klausimą, ar egzistuoja „šventinė depresija”, pašnekovė sakė: „Dažniausiai nelaimingi jaučiasi vieniši žmonės ir tie, kurie jaučiasi blogai būdami su savo šeimų nariais – patiria daug įtampos ir pan. Tuomet šventė tarsi įpareigoja jaustis ar bent atrodyti laimingam, o jei to nėra ir suvokiama , kad to pasiekti neįmanoma, tuomet žmonės labai nori atsiriboti nuo švenčių ir apsimeta, jog ta diena yra nesvarbi, ją nureikšmina, neperka dovanų ir stengiasi, kad ta diena praeitų kaip visos. Įdomu tai, kad, kai neteikiama šventėms per daug reikšmės, įvairios nuoskaudos yra išgyvenamos lengviau, juk tikroji šventė yra žmogaus viduje ir jei jos nesusikuri, tai jos ir nėra.”
Specialistė patikino, jog šventiniu laikotarpiu dažnai paaštrėja įvairios, su nervų sistema susijusios ligos, mat aplinkinių šventinė nuotaika ir kiti dalykai dar labiau pabrėžia žmogui jo vienišumą ar kitas problemas – taip atsiranda pasyvumas, niūrios nuotaikos.
Dėmesys ir šiluma – kur kas vertingiau už materialias vertybes
Apie tai, kaip reikėtų pakreipti savo mąstymą ir nuo ko vertėtų susilaikyti, kad šventės neneštų nusivylimo, psichologė sakė: „Svarbu prisiminti, kad pagrindinis šventės aspektas nėra materialios vertybės. Juk net ir varginga šeima venas kitam gali duoti savo dėmesį, šilumą, atskleisti teigiamus jausmus. Svarbu pasistengti būti atidesniems kitų poreikiams ir šventinės dienos turėtų būti laikas, kurį skiriame tiems, kuriuos mylime”.
K. Morkūnienė patikino, jog šventinis šurmulys ir nuolatinis skubėjimas greičiau nuvargina, nei suteikia džiaugsmo: „Juk dažnai žmonės šį laiką užpildo labai intensyvia veikla – kažkur skuba, važiuoja ir t.t., bet taip ir nepabūna vieni su kitais, nes viską užgožia daug veiksmo, valgymo, dovanų, o paties bendravimo nebelieka. Linkiu per šventines dienas stabtelti ir pabūti su savo artimaisiais tikrąją to žodžio prasme, nekreipiant dėmesio į dovanų ar vaišių kiekį.”
Švęsti reiktų taip, kaip norisi
Į klausimą, ar tiesa, kad šventiniu laikotarpiu reikėtų leisti sau atsiriboti nuo žmonių, kurių tiesiog nesinori matyti savo namuose, bet iš pareigos, baimės, kas ką pagalvos, dažniausiai kviečiame, K. Morkūnienė atsakė: „Dažnai šventės būna visai ne tokios, kurių norėtumėme ir viršų paima įvairūs įsipareigojimai. Žmonės net nesusimąsto, kokios šventės norėtų patys ir kasmet daro tai, ką darė ir pernai. Vertėtų rimtai pagalvoti, kokios norėtųsi šventės ir, jeigu žmogus pasiryžtų ir padarytų taip, kaip jis nori, atsirastų tam tikras laisvės pojūtis, kad jis pats gali savo gyvenime daug ką nuspręsti.”
Pasak psichologės, toks „pasipriešinimas” savoms tradicijoms atpalaiduoja nuo įtampos, bet kartais gali būti jaučiama tam tikra kaltė, pavyzdžiui, dėl neaplankytų artimųjų ar pan., bet jeigu žmogus iš tiesų sau leis daryti taip, kaip nori pats, šventė bus kitokia – kokybiškesnė, tikresnė. „Tai į gyvenimą įneštų tam tikros laisvės, nes juk ir kasdieniame gyvenime turime labai daug pareigų ir darome viską visai ne taip, kaip norėtumėme patys”, – sakė psichologė.
