Dietologai sako, jog toks racionas anaiptol neatitinka rekomenduojamos mitybos piramidės ir įspėja, jog tokie lietuvių įpročiai gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus.
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė sako, jog lietuviai per mažai vartoja daržovių, vaisių bei grūdinių kultūrų produktų, ir dėl to įvykdo tik apie pusę norminio angliavandenių kiekio, kurių racione turi būti apie 60 proc.
Pasak J.Dobrovolskienės, epidemiologiniai tyrimai liudija, jog gyvenantys šalyse, kur įprasta valgyti daug daržovių ir vaisių, mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligoms, piktybiniais navikais. Valgant įvairias daržoves, žmogus gauna vitaminų ir kitų veiklių biologinių medžiagų, kurios veikia kaip antioksidantai, reguliuoja kraujo krešėjimo procesą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Daržovėse ir vaisiuose yra kalio, magnio, kalcio, kurie mažina kraujospūdį, taip pat B grupės vitaminų ir folio rūgšties, apsaugančios nuo anemijos.
Dietologė J. Dobrovolskienė akcentuoja, kad per mažas grūdinių produktų vartojimas liudija, jog Lietuvoje paplito madingos, tačiau klaidingos dietos, kurios rekomenduoja visiškai atsisakyti patiekalų iš makaronų, kruopų ir duonos. „Lėtai įsisavinami angliavandeniai, kaip krakmolas, reguliuoja alkio jausmą ir gliukozės kiekį kraujyje, sumažindami tikimybę susirgti antrinio tipo cukriniu diabetu. Tuo tarpu maistinės skaidulos, kuriomis turtingos mažai šlifuotos kruopos bei daržovės, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, skatina virškinimo procesus, gerina žarnų peristaltiką, detoksikuoja organizmą – sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti iš organizmo. Dėl to sumažėja rizika susirgti vėžiu, ateroskleroze – širdies kraujagyslių sistemos ligomis, vidurių užkietėjimu”, – sako J.Dobrovolskienė.
Taip pat statistinio lietuvio pirkėjo įpročiai liudija, jog perlenkiama lazda su baltymais turtingais pieno ir mėsos produktais – vietoje rekomenduojamų 12-15 proc. suvartojama net 35 proc. Dietologė rekomenduoja suaugusiems vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonėms raudoną mėsą (jautieną ir kiaulieną), valgyti kuo rečiau, į dienos racioną dažniau įtraukti paukštieną (2-3 k/sav.) ir žuvį (3-4 k./sav.), o kartą per savaitę valgyti tik vegetarišką maistą.
Dietologę J. Dobrovolskienę teigiamai nustebino, jog lietuviai nemažai perka margarino bei aliejaus. Per praėjusius metus ypač išaugo alyvuogių, saulėgrąžų ir specialūs aliejai su įvairiais priedais. Vis dėlto, dietologė primena, kad gryno aliejaus rekomenduojama sunaudoti tik 2-3 valgomus šaukštus per dieną.
Tiems, kurių racione saldumynai užima net 8 proc. ar daugiau raciono, gydytoja dietologė primena, jog šie produktai yra kaloringi, bet negali pasigirti naudingomis medžiagomis, todėl vartotini tik retkarčiais ir mažais kiekiais. Taip pat lietuviai, dažniau besimėgaujantys įvairiais saldikliais ar cukrumi paskanintais bei dažnai angliarūgšte prisotintais sulčių gėrimais, turėtų prisiminti, kad naudingiausios yra natūralios, nesaldintos ir iš šviežių daržovių ar vaisių išspaustos sultys.
