Gyventojų mirtingumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje mirė 42 tūkst. žmonių. 2008 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė buvo 66,3 metų. Tai yra trumpiausia gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje ir net 10 metų trumpesnė už ES valstybių narių vidurkį.
Specialistų teigimu, šiuos ir daugelį kitų visuomenės sveikatos rodiklių galima pagerinti atliekant daugiau visuomenės sveikatos tyrimų, analizuojant gyventojų elgesį, aiškinantis jos priežastis, kad vėliau galima būtų priimti tinkamiausius sprendimus problemoms spręsti, gerinti šalies žmonių sveikatą, kelti darbingumo lygį ir pan. Tuo tarpu šiandien visuomenės sveikatos tyrimams, kaip parodė 2010 m. balandžio 23 d. vykusi akademinės bendruomenės, NVO ir valstybės institucijų atstovų diskusija, Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio.
2010 m. balandžio 23 d. į seminarą – diskusiją Vilniuje susirinkę sveikatos srityje veikiančių NVO atstovai, universitetų bei mokslinių institutų tyrėjai, valstybės įstaigų, dirbančių visuomenės sveikatos srityje, atstovai sutarė, kad Lietuvoje visuomenės sveikatos tyrimai yra mokslinių tyrimų paraštėse: šių tyrimų labai trūksta, nepankanka finansavimo jiems, tiek akademinėje tyrėjų bendruomenėje, tiek plačiojoje visuomenėje trūksta supratimo, kad visuomenės sveikatos tyrimai yra svarbi mokslo sritis, prisidedanti prie gyvenimo kokybės gerinimo, ir jai turėtų būti skirta daugiau dėmesio planuojant tyrimų finansavimą ir temų prioritetus.
„Vakarų Europos šalyse visuomenės sveikatos tyrimams yra skiriamas didelis dėmesys. Yra suprantama, kad jie padeda gerinti visuomenės sveikatą, yra reikšminga priemonė socialinio kapitalo išsaugojimui [..] Tuo tarpu Lietuvoje, galima sakyti, visuomenės sveikatos tyrimai yra mokslinių tyrimų užribyje”, – sako mokslo tiriamųjų veiklų, vykdomų visuomenės sveikatos srityje analizę atlikusi ir pranešimą renginyje skaičiusi VU Medicinos fakulteto tarptautinių ryšių ir projektų prodekanė dr. Marija Veniūtė. Nors, pasak M. Veniūtės, šių tyrimų svarbą akcentuoja ir šalies teisės aktai: LRV patvirtintoje Nacionalinėje visuomenės sveikatos 2006–2013 m. strategijoje yra numatyta, kad moksliniai tyrimai visuomenės sveikatos srityje yra vienas iš būdų įgyvendinti Visuomenės sveikatos strategijos uždavinius ir tokiu būdu pasiekti jos keliamus tikslus. LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme moksliniai tyrimai taip pat yra numatyti kaip priemonė gerinti visuomenės sveikatos kokybę.
Pilietinės organizacijos taip pat turėtų tapti rimtu partneriu atliekant visuomenės sveikatos tyrimus, nes jos atspindi visuomenės poreikius, ypač sunkiau pasiekiamų rizikos grupių. Šiuo metu dialogo tarp tyrėjų ir NVO nepakanka, nors ir NVO atstovai, ir tyrėjai sutarė, kad bendradarbiavimas būtų labai naudingas tyrimų aprėpčiai ir kokybei gerinti.
Seminarą diskusiją ,,Institucijų bendradarbiavimo visuomenės sveikatos tyrimuose apžvalga bei galimybės” rengė nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi”, įgyvendinanti Europos Komisijos Mokslinių tyrimų direktorato Mokslo visuomenėje programos remiamą projektą STEPS – Dalyvavimo visuomenės sveikatos tiriamajame darbe stiprinimas (angl. Strengthening Engagement in Public Health Research).
Papildoma informacija
Jurgita Poškevičiūtė
Koalicijos „Galiu gyventi”
Administracijos direktorė
Tel.: 8 5 266 12 06
Mob.: 8 699 576 52
El.paštas: jurgap@osf.lt
Koalicijos „Galiu gyventi”
Administracijos direktorė
Tel.: 8 5 266 12 06
Mob.: 8 699 576 52
El.paštas: jurgap@osf.lt
