Baltijos valstybėse, ypač Latvijoje, gali smarkiai padaugėti sergančiųjų tuberkulioze, nes dėl didelio ekonomikos nuosmukio, sukelto pasaulinės finansų krizės, šiose šalyse sveikatos apsaugai skiriama mažiau lėšų, trečiadienį nurodė mokslininkai.
Didžiosios Britanijos Karališkosios draugijos žurnale „Interface” paskelbtos studijos autoriai ištyrė recesijos poveikį šios itin užkrečiamos ligos plitimui praeito amžiaus 10-ame dešimtmečio pradžioje, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Mokslininkai nustatė, kad ekonomikos nuosmukis ir užsikrėtimo tuberkulioze atvejų skaičius yra glaudžiai susiję, todėl tikėtina, kad panašus scenarijus gali susiklostyti dėl pastarosios krizės.
„Paprastai kalbant, mažiau pinigų skiriama valstybinei sveikatos apsaugai”, – sakė šiai studijai vadovavęs Nimalanas Arinaminpathy iš Oksfordo universiteto.
Tuberkuliozė, kurią sukelia bakterijos Mycobacterium tuberculosis, yra viena iš trijų pagrindinių su skurdu susijusių ligų. Kitos dvi – tai AIDS ir maliarija.
Mokslininkų sukurti matematiniai modeliai, pagrįsti ekonomikos rodikliais ir tuberkuliozės statistika, rodo, kad Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje užsikrėtimo tuberkulioze atvejų gali gerokai pagausėti.
Tyrėjų duomenimis, per ankstesnį recesijos ir ekonomikos atsigavimo laikotarpį užsikrėtimų šia liga skaičius Latvijoje šoktelėjo vidutiniškai 200 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Lietuvoje tuberkulioze sergančiųjų pagausėjo 130, Estijoje – 75, o Rusijoje – 40 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų.
„Jeigu tuberkuliozės epidemiologija ir kontrolė 2009 metais tiek pat buvo susijusi su ekonomika, kaip ir 1991 metais, Baltijos šalims, ypač Latvijai, vėl gresia užsikrėtimo ir mirties nuo tuberkuliozės atvejų pagausėjimas”, – rašo studijos autoriai.
„Tuberkuliozės išplitimas bet kuriame regione kelia susirūpinimą kaimyninėms šalims, o mūsų dienomis žmonės labai daug keliauja, todėl (ši problema) taip pat tampa tolimesnių šalių rūpesčiu”, – N.Arinaminpathy sakė telefonu naujienų agentūrai „Reuters”.
2008 metais nuo tuberkuliozės pasaulyje mirė 1,8 mln. žmonių – vidutiniškai po penkis tūkstančius per dieną. Manoma, kad šią ligą sukeliančiomis bakterijomis iš viso yra užsikrėtę daugiau 2 mlrd. žmonių, tačiau daugeliu atveju tuberkuliozės požymiai nepasireiškia.
Tuberkuliozė gali būti gydoma antibiotikais, tačiau jie turi būti vartojami kasdien, o terapija dažniausiai trunka daug mėnesių. Kai kuriose šalyse apkarpius sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimą, vaistų prieinamumas taip pat gali smarkiai sumažėti.
Ne visi pacientai laikosi nustatyto gydymo režimo, todėl vystosi ir vis labiau plinta vaistams atsparios tuberkuliozės atmainos, o Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paragino šalis skubiai steigti laboratorijas, kurios padėtų suvaldyti šių pavojingų infekcijų protrūkį.
