Cerebrinis paralyžius, trauma, bronchų astma. Dėl daugybės ligų vaikams būtina įstatymo numatyta reabilitacija. Bet tik atkaklūs tėvai gauna siuntimą į sanatoriją. Kasmet reabilitacijos paslaugomis šalyje galėtų naudotis apie 25 tūkst. vaikų, vien šiemet šiam tikslui skirta per 24 mln. litų. Tačiau nė viena iš septynių specializuotų gydymo įstaigų šalyje nejaučia mažųjų pacientų antplūdžio, praneša dienraštis „Lietuvos rytas”.
Jei ne ligoninėje sutikta moteris, kuri taip pat augina bronchų astma sergantį vaiką, vilnietė Olga Balčiūnienė būtų nė nežinojusi, kad jos trejų metų dukteriai Gabijai kartą per metus priklauso reabilitacinis gydymas.
Mergaitė bronchų astma susirgo prieš dvejus metus.
Šiemet ši liga tiek paūmėjo, kad Gabija atsidūrė reanimacijoje. Galbūt mažametę laiku nusiuntus į sanatoriją būtų pavykę išvengti tokio sveikatos pablogėjimo?
O. Balčiūnienė jau įsitikino, kad tiktai užsispyrusiems tėvams pavyksta iškovoti tai, ką įstatymais įsipareigojo valstybė.
„Duktė jau dvejus metus galėjo gydytis sanatorijoje. Bet mūsų šeimos gydytoja nė karto to nepasiūlė. Kur nukeliauja vaikams gydyti skirti pinigai?” – „Lietuvos rytui” kalbėjo moteris.
Kodėl tėvai dažnai tiesiog nėra informuojami, kad jų vaikui reikalingas nemedikamentinis gydymas?
Pasak „Lietuvos ryo”, „pereikvojęs” kvotą šeimos gydytojas tuoj atsiduria tikrintojų akiratyje. Todėl neretas medikas nenori tokios nemalonės.
„Lietuvos rytas” skaičiuoja, kad kasmet reabilitacijos paslaugomis šalyje galėtų naudotis apie 25 tūkst. vaikų, vien šiemet šiam tikslui skirta per 24 mln. litų.
Bet nė viena iš septynių specializuotų gydymo įstaigų šalyje nejaučia mažųjų pacientų antplūdžio.
Šį pavasarį sanatorijos atsidūrė ties bankroto riba, nors vien praėjusiais metais Ligonių kasa sutaupė daugiau kaip 3 mln. litų. Už tiek pinigų galėjo gydytis apie 1,7 tūkst. vaikų. Kur dingo šios lėšos?
Vilniaus sanatorijoje „Pušyno kelias” yra 120 lovų, skirtų vaikams. Bet sausį ir vasarį čia gydėsi tik po trečdalį mažamečių pacientų.
Todėl čia ne tik pusantro mėnesio vėluoja algos, bet sunku grąžinti ir paskolą bankui.
Pasak „Lietuvos ryto”, dar viena finansinių sunkumų priežastis – maži paslaugų įkainiai.
Jeigu vaikui skiriamas sveikatą grąžinantis gydymas, lovadienio kaina siekia 68 litus, jei reabilitacija – 110 litų, nors realiai šios paslaugos yra trečdaliu brangesnės.
Didžioji dalis vaikų „Pušyno kelyje” gauna tik sveikatą grąžinantį gydymą. Taip valstybei pigiau – vietoj vieno vaiko, kuris galėtų gauti reabilitaciją, siunčiami du.
„Dėl tokios praktikos mūsų vaikų skyrių jau seniai reikėtų uždaryti”, – „Lietuvos rytui” sakė sanatorijos direktorius Vytautas Dumbrovas.
Dar liūdnesnė situacija Druskininkų sanatorijoje „Saulutė”, kuri dėl milijoninių skolų jau turėjo reikalų su antstoliais, o jos darbuotojai praėjusių metų gruodžio atlyginimus gavo tik gegužę.
Pirmaisiais metų mėnesiais „Saulutėje” buvo ypač tylu – iš 220 lovų buvo užimta tik penktadalis, gegužę reikalai šiek tiek pagerėjo – dabar gydosi apie 130 mažamečių.
Didžioji pacientų dalis – sunkią negalią dėl cerebrinio paralyžiaus, judėjimo aparato ligų turintys mažieji.
Šiems vaikams valstybė suteikė teisę vykti į reabilitacijos sanatoriją dukart per metus. Ar tokia galimybe jie pasinaudoja?
„Saulutės” direktorius Vytautas Špucis siūlė padalyti reabilitacijai skirtas lėšas šalies vaikų sanatorijoms pagal lovų skaičių.
Tačiau Ligonių kasa tam nepritarė – esą tai negarantuos paslaugos tęstinumo ir skatins korupciją.
Lietuvos rytas” rašo, kad į užburtą ratą patekusios gydymo įstaigos nežada sudėti rankų, nes taikomos paslaugų kvotos vaikams – ydingas ir gėdingas dalykas.
„Esmė ta, kad gydytojai nerašo lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams siuntimo vykti į sanatoriją”, – „Lietuvos rytui” pripažino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė.
Dėl to vien šįmet maždaug 50 proc. lėšų, skirtų vaikų reabilitacijai, nėra panaudota.
V. M. Čigriejienė svarstė, kad tuos pinigus Ligonių kasa, matyt, vėliau skiria suaugusiesiems gydyti.
Tuo tarpu iš vaikų ambulatorinės reabilitacijos mažai naudos, nes nedaug yra motinų, galinčių kasdien lydėti vaiką į gydymo įstaigą. Todėl tokią tvarką reikėtų keisti.
„Jei sunkiai sergančio vaiko motinai nėra skiriama nedarbingumo pažyma, koks darbdavys ją laikys darbe?” – „Lietuvos rytui” kalbėjo parlamentarė.
