Lietuvos gydytojų sąjunga protestuoja prieš vaistų receptų rašymo ir išdavimo tvarką, kai skiriami vaistai turės būti rašomi tik bendriniu pavadinimu. Ar tai tikrai pavojinga?
Konkurencija ir korupcija
„Ši tvarka parengta nekompetentingai ir gali sukelti realų pavojų pacientų sveikatai ir gyvybei, nes gydytojas nebegalės kontroliuoti gydymo kokybės”, – gąsdina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas.
Tos pačios paskirties vaistus, skirtus konkrečiai ligai gydyti, gamina ne viena farmacijos kompanija. Nuo gamintojo priklauso vaisto kaina. Sveikatos apsaugos ministerija pagal vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo planą priėmė sprendimą, pagal kurį gydytojai receptuose nuo birželio 1 d. turės rašyti bendrinį, o ne konkrečios farmacijos kompanijos vaisto pavadinimą.
„Tokia tvarka Lietuvoje buvo iki 2002 m., tokia yra trečdalyje Europos šalių. Ir iki šiol kompensuojamųjų vaistų recepuose buvo rašomas cheminis pavadinimas, o skliausteliuose gydytojai galėjo įrašyti firminį. Taigi revoliucijai prielaidų nėra”, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.
Naujoji tvarka įvedama siekiant ligoniams leisti pasirinkti vaistą pagal kainą, paskatinti vaistų gamintojų konkurenciją, mažinti galimą medikų finansinį suinteresuotumą. Neretai gydytojai proteguoja vienos ar kitos jiems palankios farmacijos kompanijos vaistus.
Vaistinėse įrengti monitoriai, kuriuose vaistų pirkėjai mato visą informaciją apie tos paties cheminio pavadinimo vaistus ir jų kainas. UAB „Tamro vaistinė” farmacinės veiklos vadovė Irena Jurevičienė patvirtino, kad vis daugiau pirkėjų domisi šia informacija, ją studijuoja ir atsakingai renkasi vaistus.
Vaistai – darbo priemonė?
Profesorius L.Labanauskas tvirtina, kad vaistas yra gydytojo darbo priemonė ir tik gydytojas gali parinkti tinkamiausią pacientui vaistą.
„Kol gydytojui tenka atsakomybė už gydymo proceso rezultatą, jis privalo turėti galimybę kontroliuoti ir patį procesą”, – reikalauja L.Labanauskas.
Tačiau juk gydytojas gali pacientui patarti, atsakyti į jo klausimus apie vaistus. Antra vertus, dar visai neseniai gydytojai pykdavo ant ligonių, kai šie prašydavo skirti konkrečius vaistus, nes jie patys žinodavo, kurie jiems geriausiai tinka. Ligoniai puikiai jaučia vaistų efektyvumą ir šalutinį poveikį. „Litfarma vaistinės” tinklo vadovas Vaidas Sliesoraitis naująja tvarka nei džiaugiasi, nei ją kritikuoja.
„Vertinu neutraliai. Jei mus įpareigos – padėsime pirkėjams pasirinkti vaistus. Vaistininko, turinčio universitetinį išsilavinimą, kompetencija tai leidžia”, – pakomentavo V.Sliesoraitis.
Gydomasis poveikis vienodas
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L.Labanauskas kelia klausimą, kas turėtų prisiimti atsakomybę už pasekmes, perkeldamas visas konsultacijas ant vaistininkų pečių, ir mato ligos komplikacijų pavojų. Tačiau kodėl liga turėtų komplikuotis, jei ligonis vartos atitinkamos veikliosios medžiagos, tik gal kiek skirtingų priedų turinčius vaistus?
Vaistininkė I.Jurevičienė patvirtina, kad visų to paties veikimo vaistų terapinis efektas yra vienodas.
„Skirtingos papildomos medžiagos dedamos, kai norima išgauti kitokią vaisto formą, pavyzdžiui, tabletes, kapsules ar suspensiją. Veiklioji medžiaga visuomet yra ta pati. Kiekvienas ligonis yra individas, todėl pasitaiko skirtingai reaguojančiųjų net ir į tą patį vaistą”, – aiškino I.Jurevičienė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad pasitaiko atvejų, kai ligoniai guldomi į ligoninę vien tam, kad būtų pritaikyti vaistai, atrastas geriausias jų derinys. Žinome, kad neretai gydytojai eksperimentuoja, ieškodami geriausių vaistų derinio kraujospūdžiui mažinti, nes tie patys vaistai kiekvieną ligonį gali paveikti skirtingai. Tokiu atveju ligoniai tikrai žino, kokius vaistus jiems pirkti.
Ligonių žinias pripažįsta
Gydytojų sąjungos prezidento tvirtinimu, vaisto veikliosios medžiagos negalima prilyginti vaistui.
„Veiklioji medžiaga yra tik dalis vaisto, kuris negali būti skiriamas, jeigu padidėjęs paciento jautrumas bet kuriai kitai sudedamajai vaisto daliai. Paciento ligos istoriją ir jautrumą vienam ar kitam vaistui žino tik gydytojas ir kartais pacientas”, – taip tvirtina L.Labanauskas ir kaltina sveikatos apsaugos ministrą Raimundą Šukį, pasirašiusį šį vaistų receptų rašymo įsakymą žaidžiant žmonių gyvybe.
„Net tos pačios sudėties generinių vaistų kontraindikacijos yra skirtingos. Pavyzdžiui, vienas vaistas gali būti vartojamas nėštumo metu, kitas – ne, ir šių niuansų nepaisymas gali turėti skaudžių pasekmių, net sukelti paciento mirtį”, – piktinasi Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas.
Jis tvirtina, kad vaistininkas yra pardavėjas, suinteresuotas parduoti tą vaistą, kurį parduoti yra pelningiausia. Tačiau jei ligoniai rinksis pigiausius vaistus, ką dėl ekonominės situacijos šalyje priversti daryti pensininkai ir kiti neturtingi žmonės, vaistininkų pelnas didės nebent priklausomai nuo apyvartos.
„Esame įsitikinę, kad naujosios vaistų prieinamumo gerinimo plano priemonės – idealiausia dirva korupcijai”, – meta dar vieną kaltinimą L.Labanauskas.
Jis priekaištauja, kad neįvertinama, kiek kainuos papildomas gydytojo darbas parenkant konkrečiam pacientui tinkamiausią preparatą. Kada tai bus daroma? L.Labanausko teigimu, per pakartotinį vizitą pas gydytoją. Tačiau kodėl gydytojas to nepadarys per pirmąją konsultaciją?
Keisti yra ką
Šiuo metu sveikatos ministro pasirašytame įsakymo pakeitime numatomos trys išimtys, kai bus leidžiama išrašyti vaistus, nurodant prekinį pavadinimą: išrašant biologinius vaistus, taip pat – nekompensuojamuosius vaistus, kuriuos sudaro trys ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir išrašant vaistus, dėl kurių skyrimo konkrečiam pacientui motyvuotą sprendimą priėmė gydytojų konsultacinė komisija.
Lietuvos gydytojų sąjunga ir tuo nepatenkinta.
„Pagal šią tvarką, vienintelė galimybė skirti konkrečius vaistus pacientui – gauti šios komisijos leidimą, tačiau nutylima, kad tokio leidimo gali tekti palūkėti savaitėlę ar net kitą, nes ši komisija organizuojama ne kiekvieną dieną, o mažose gydymo įstaigose – tik kartą per savaitę ar dvi.
O gal vertėtų keisti komisijos darbo tvarką? Sveikatos apsaugos ministro patarėjas M.Marcinkevičius nedviprasmiškai klausia: kam atstovauja Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L.Labanauskas? Jis yra ir Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentas.
