Atostogos egzotiškose šalyse gali baigtis ne tik džiaugsminga nuotraukų peržiūra ar lauktuvių artimiesiems dalijimu, bet ir sveikatos sutrikimais. Skiepai padeda išvengti ligų gyvenant ir palapinėse, ir penkių žvaigždučių viešbutyje.
Pavojingiausia – Vidurio Lietuva
Nemažai lietuvių profilaktikos priemones, ypač skiepus, vertina nepatikliai. Kam žaloti organizmą šimtais litų kainuojančiais skiepais? Gal neužsikrėsiu ir dar sutaupysiu – galėsiu dar daugiau keliauti. Reikia gydytis, kai sergi, o ne kai sveikas esi. Tokios mintys, išgirdus raginimą skiepytis nuo erkinio encefalito ar prasidėjus kelionių sezonui, kirba ne vieno tautiečio galvoje ar dėstomos interneto portaluose.
Tačiau realybė yra kitokia. Pernai erkiniu encefalitu susirgo daugiau nei 600 mūsų šalies gyventojų, Laimo liga – 3600. Pavojingiausi erkių židiniai yra Vidurio Lietuvoje: Radviliškio, Panevėžio, Šiaulių rajonuose. Jų gyventojai erkių pernešamomis ligomis serga 5 kartus dažniau nei kitų Lietuvos rajonų.
Tų, kurie vengė skiepytis ir dėl to patyrė sunkius ligų simptomus, dabar nebereikia įtikinėti – jie ne tik skiepijasi patys, bet ir artimuosius įspėja – geriau nerizikuok.
„Kiekvieną tokį skeptiką kviečiu apsilankyti ligoninėje. Parodysiu, kaip žmonės kenčia užsikrėtę erkiniu encefalitu ar kitomis ligomis, parsivežtomis iš užsienio šalių”, – gąsdina Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė docentė Auksė Mickienė.
Ji ragina sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu. Latvijoje nuo erkinio encefalito pasiskiepiję daugiau nei 30 proc. gyventojų, o Austrijoje – 85–90 proc. Medikai perspėja: erkinis encefalitas – viena pavojingiausių vasaros ligų, nuo kurios nėra vaistų, tačiau yra skiepai. Nepasiskiepijęs žmogus erkiniu encefalitu užsikrečia iškart, kai tik į odą įsisiurbia infekuota erkė.
Erkės platina ir Laimo ligą. Nuo jos nėra skiepų, tačiau gydoma antibiotikais. Pagrindinis Laimo ligos požymis – po erkės įsisiurbimo paraudusi oda. Laimo liga užsikrečiama, jei erkė išbuvo įsisiurbusi 1–2 dienas. Anksti pastebėjus įsisiurbusią erkę ir ją ištraukus, ligos galima išvengti.
Galima užsikrėsti ir viešbutyje
Skiepai – būtinas kelionių palydovas, ypač kai vykstama į egzotiškas šalis arba rengiamasi mėgautis laukinės gamtos malonumais. Likus 4–6 savaitėms iki kelionės, reikia pasikonsultuoti su infektologais, įvertinus kelis kriterijus: šalį, į kurią vykstama keliaujama, atostogų trukmę, kelionės pobūdį, keliautojo sveikatos būklę ir amžių.
Net trumpoje kelionėje galima užsikrėsti įvairiomis sunkiomis infekcinėmis ligomis: hepatitu A ir B, vidurių šiltine, maliarija, Hanta virusine infekcija, Denge karštine, leišmanijoze, brucelioze ir kitomis ligomis. Nuo vienų ligų saugo skiepai, nuo kitų – profilaktiškai vartojami vaistai arba nespecifinės apsaugos priemonės.
Nereikėtų pamiršti ir įprastų skiepų: nuo difterijos, stabligės, poliomielito. Neseniai, balandį, kilo poliomielito protrūkis Tadžikistane prie Afganistano ir Uzbekistano sienos.
„Prisiminkite, ar esate laiku pasiskiepiję nuo „privalomų” ligų”, – ragina A.Mickienė. Anot medikės, viena svarbiausių keliautojų ligų – maliarija, tačiau nuo šios ligos skiepų nėra. Vykstant į Afriką, kai kurias Pietų Amerikos ar Azijos šalis, likus savaitei ar kelioms dienoms iki kelionės, reikia pradėti gerti vaistus. Jie geriami visą kelionės laiką ir savaitę arba keturias savaites grįžus į Lietuvą.
Maliariją pernešantys uodai kanda tik nuo sutemų iki paryčių. Svarbu rengtis šviesiais drabužiais, naudoti repelentus ir tinklelius ant langų ir lovų, kondicionieriumi vėdinti gyvenamąsias patalpas.
Rekomenduojami skiepai keliautojams
Nuo hepatito A. Ligą sukelia virusas, plintantis per burną fekaliniu-oraliniu būdu. Galima užsikrėsti geriant nevirintą vandenį, valgant neplautas ar blogai nuplautas daržoves, geriant gėrimus su ledukais, valgant nekokybiškai apdorotas jūros gėrybes. Siūloma pasiskiepyti vykstant į Egiptą, Turkiją, Tunisą, ypač žmonėms, kurie serga lėtinėmis kepenų ligomis.
Nuo vidurių šiltinės. Ligą sukelia bakterija, plintanti per burną fekaliniu-oraliniu būdu. Rekomenduojama pasiskiepyti vykstantiesiems į Indiją, Afriką ar tam tikras Azijos regiono dalis.
Nuo hepatito B. Virusas plinta per kraują arba lytinius sekretus. Patariama pasiskiepyti žmonėms, kurie turi lytinių santykių su skirtingais partneriais, užsienio šalyse darosi tatuiruotes, veriasi auskarus.
Nuo pasiutligės. Plinta per šunų, šikšnosparnių ir kitų gyvūnų įkandimus. Patariama skiepytis žmonėms, kurių kelionės pobūdis susijęs su galima užsikrėtimo rizika, vykstant į Indiją, Nepalą, Azijos šalis.
Nuo meningokoko A. Vykstant į Saudo Arabiją (keliaujantiesiems į Meką) šis skiepas privalomas, nes be jo neįleidžiama į šias šalis. Patariama skiepytis prieš vykstant į Afriką.
Nuo geltonojo drugio. Keliautojams būtinas tarptautinis skiepų sertifikatas vykstant į kai kurias Afrikos ir Pietų Amerikos šalis.
Keliautojų diarėja ir cholera. Būtina skiepytis vykstant į Afriką.
