Milijardų uodų puolamiems lietuviams kitą savaitę atšilus orams teks susidurti su naujais nemalonumais.
Visa laimė, kad šie kraujasiurbiai neplatina ligų, o kai kurioms verslo šakoms gali būti net ir naudingi.
„Pamatytumėt jūs tuos uodus – ne uodai, o mutantai. Siaubo filmas!” – pasakojo šunų veislyno „Miegančioji gražuolė” savininkė 50 metų Kornelija Masteikienė. Ji – viena pirmųjų šiųmetinių uodų puolimo aukų, kuriai prireikė medikų pagalbos.
Nors medikai tvirtina, kad uodų gėlimas nepavojingas žmogaus gyvybei, moteris įsitikinusi, jog tik per plauką liko gyva, kai pjaunant žolę ją sugėlė kraujo ištroškę vabzdžiai.
„Atrodo, tuoj nusilups oda, sprogsiu iš vidaus, sustos širdis”, – apie savo savijautą pasakojo Kauno rajone Braziūkų kaime gyvenanti K. Masteikienė.
Moteris beveik nebegali išbūti be skausmą malšinančių ir tinimą mažinančių vaistų, paūmėjo širdies problemos. Be to, ji niekaip negali atsikratyti vis stiprėjančios uodų baimės.
Verslininkės teigimu, net ir per lietų sodyboje, kur įsikūręs veislynas, šią savaitę baisiųjų uodų nė kiek nesumažėjo.
Prieš ketverius metus iš Kauno į kaimą atvykusi gyventi moteris save vadina miesčione nuo asfalto. Ji tikina niekada nei mieste, nei kaime iki šios vasaros nemačiusi tokio uodų siautėjimo.
Negalėjo palikti šuniukų
Praėjusį savaitgalį K. Masteikienė buvo apsipurškusi specialia priemone nuo uodų gėlimo, todėl skubėdama stumti žoliapjovę nekreipė dėmesio į skraidančius kraujasiurbius.
Tik baigusi darbą ji pastebėjo, kad jos rankos atrodo kaip nuplikytos verdančiu vandeniu.
Dar baisesnį vaizdą išvydo pažvelgusi į veidrodį. Iš karto pradėjo krėsti karštis, visą kūną beprotiškai niežėjo, atrodė, kad tuoj sustos širdis.
Moteris mano, kad nuo mirties ją išgelbėjo tik atvykę į pagalbą medikai. Suleidę būtiniausių vaistų, jie ragino kuo skubiausiai vykti į ligoninę.
Bet veislyno savininkė negalėjo palikti kalių, ką tik atsivedusių šuniukų.
Tik pirmadienį K. Masteikienė kreipėsi į Ežerėlio ambulatoriją, iš ten buvo išvežta į Kauno klinikinę ligoninę.
Gydytojai nustatė kraujagyslių uždegimą ir perspėjo, kad gali būti pažeisti inkstai ir kepenys. Tai turėtų paaiškėti tik po papildomų tyrimų.
Grįždama namo moteris nuogąstavo, kad neberas gyvų savo šunų, – medikai pasakojo, jog nuo uodų įkandimo šiemet gaišta keturkojai. Tačiau veislyne ją pasitiko visi šunys.
Būriais puola net į burną
Net seniausi Zapyškio seniūnijos, kuriai priklauso Braziūkų kaimas, gyventojai neatmena, kad uodai taip pultų, kaip šiemet.
„Baisu! Vakare išeini ravėti daržų – uodai būriais puola į burną, gelia galvą.
Ką darysi, turi bėgti nepabaigęs darbų. Langų atidaryti neįmanoma: į kambarius prilenda uodų, o naktį kandžiojasi”, – dejavo Zapyškio gyventojai.
Braziūkų kaime įsikūręs biomedicinos mokslų daktaras, entomologas Vytautas Tamutis tvirtino, kad čia skraidantys uodai nėra mutavę, tai – tik viena iš Lietuvoje gyvenančių uodų rūšių.
Bet pirmos kartos uodai labai aktyvūs ir godžiai ieško aukų.
Šešerius metus kaime gyvenantis Žemės ūkio universiteto docentas teigė tiek uodų čia dar nematęs, bet tai – dar ne katastrofa.
Turi priprasti organizmas
Net K. Masteikienę konsultavusi gydytoja alergologė Jūratė Staikūnienė stebėjosi, kad po uodų įkandimo gali kilti tokių neįprastų reakcijų.
Iki šiol medikai buvo įsitikinę, kad kraujagyslių uždegimą, juo labiau tokią sunkią ligos formą, gali sukelti tik bičių ar širšių įgėlimai.
Kol kas gydytojai tiksliai negali paaiškinti, kodėl tokia reakcija į uodų įkandimą kyla vieniems ar kitiems žmonėms, ir tik spėja, jog tai gali būti alerginė reakcija.
J. Staikūnienė tikisi, jog po kiek laiko Lietuvos gyventojų organizmas pripras ir taip stipriai nereaguos į biologiškai aktyvias medžiagas, kurių uodai suleidžia geldami.
Šiaurės Europos šalyse ypač daug uodų, ir maži vaikai labai kenčia nuo jų sugėlimų.
Tačiau per kelerius metus vaikų organizmas tampa atsparesnis ir taip stipriai nereaguoja į įkandimus.
Medikai konsultuoja telefonu
Jau antrą savaitę Vilniaus ir Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyse netyla telefonai. Į medikus kasdien kreipiasi žmonės, klausdami, kaip turėtų gydytis sukandžioti uodų.
Ypač sunerimę mažų vaikų turintys tėvai.
Skambinantiems rekomenduojama stengtis atvėsinti sugeltas vietas specialiais tepalėliais nuo uodų įkandimo ar vandenyje suvilgyta drobės skiaute, patepti žaizdas dezinfekuojamuoju skysčiu, išgerti alergiją mažinančių vaistų, kurių galima įsigyti be recepto.
Svarbiausia – neleisti vaikams kasytis ir patiems to nedaryti.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis neprisimena kito tokio, anot jo, „uodų pavasario”.
Nors šiais metais kraujasiurbiai niekuo neišsiskiriantys, jų labai daug, todėl medikai pasirengę netikėtumams.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės vadovas Vytenis Keršys prisipažino šiemet pats buvęs sukandžiotas uodų, todėl kiekvienam siūlo pirmiausia žiūrėti, kur eina, ir vengti krūmų.
Kol kas medikams dar neteko skubėti gelbėti uodų sukandžiotų miestiečių.
Poilsiautojų bus mažiau?
Kokią įtaką Lietuvos verslui gali padaryti po šalto pavasario ir staigaus atšilimo žmones užpuolę stambūs uodai?
„Baisu! Kas važiuos poilsiauti, kad juos valgytų uodai?” – guodėsi Lietuvos kaimo sodybų asociacijos Druskininkų skyriaus vadovė Daiva Naujokienė.
Aplink Druskininkus – dešimt kaimo turizmo sodybų, viena čia praleista para dažniausiai kainuoja apie 60 litų.
Tie, kurie jau atvažiavo poilsiauti, kantriai sėdi užsidarę kambariuose, bet jiems pamainos sodybų savininkai nesitiki rasti.
Mažiau ir pro Druskininkus plaukiančių baidarininkų – kaip gali irkluoti, kai reikia vaikyti uodus.
Miesto centre prie ežero beveik nebeliko norinčiųjų vakaroti.
„Atvažiavo į mano sodybą žmonės apsižiūrėti, bet kol kalbėjomės, uodai juos taip sukandžiojo, kad jie nieko nesakę greitai sėdo į mašiną ir išrūko”, – pasakojo Molėtų rajono gyventojas Vytis Štelbys.
Jo sodyba stovi ant vėjų gairinamo kalnelio, todėl uodų ten niekada nebūdavo.
Situaciją molėtiškis pavadino katastrofiška – poilsiautojai nerodo jokio susidomėjimo poilsiu šiame rajone, kur yra daugiau kaip pusė šimto kaimo turizmo sodybų.
Verslininko nuomone, poilsiautojus atbaido ne tik uodai, bet ir ekonominė situacija.
Kaimo sodybų savininkai kol kas nesirengia savarankiškai naikinti uodų lervų ir tikisi Dievo malonės: gal atšals, pakils vėjas ir vabzdžiai dings.
Bet, kaip juokaujama, greičiausiai jų maldos nelabai nuoširdžios, nes atšalus poilsiautojai irgi neskuba leisti pinigų kaimo turizmui.
„Kaimo turizmo sodybos vienos prieš uodus nepakovos”, – kalbėjo V. Štelbys.
Kurortai gyvena skirtingai
Tačiau Druskininkų meras Ričardas Malinauskas nebijo, kad šiais metais uodai galėtų ypač pakenkti jų kurortui.
Dauguma Druskininkų objektų – po stogu. Į sanatorijas, baseinus, procedūrų kambarius, vandens parką vabzdžiai nelenda ir poilsiautojų gyvenimui netrukdo. Vienintelis nepatogumas kyla, kai žmonės nutaria leisti laiką lauke.
„Savivaldybės jėgomis ir lėšomis neįmanoma apsiginti nuo uodų. Kad biudžetas būtų subalansuotas, savivaldybės darbuotojai nuo mero iki valytojos prašomi eiti nemokamų atostogų, todėl rasti lėšų uodams naikinti būtų tik svajonė”, – sakė meras.
O Palanga šiais metais nesulaukė išskirtinio uodų dėmesio. Kaip ir kasmet, jie skraido tik miškeliuose, o prie jūros net nebando artintis.
Palangiškiai spėja, kad nuo uodų juos išgelbėjo daug vėsesni orai nei likusioje Lietuvoje.
Viešbučiai vabzdžių nebijo
„Turime svarbesnių problemų”, – atsakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Artūras Vainora pasiteiravus apie uodų galimai padarytus nuostolius.
Jis paaiškino, kad gerai įrengtiems viešbučiams uodų antplūdis nebaisus. Modernios ventiliavimo sistemos oro temperatūrą palaiko automatiškai ir langų atidarinėti nereikia.
Ištuštino vaistinių sandėlius
Uodų nualinti žmonės vaistinėse išpirko visas priemones nuo įkandimų. Tokios apyvartos vaistininkai neprisimena. Iš pradžių pirkėjai dar teiraudavosi kainos, bet kai pigesnių preparatų neliko, ėmė griebti, kas pakliuvo.
Vilniaus Gedimino vaistinės vaistininkė Žydruolė Buinickienė pasakojo, kad per kelias dienas buvo iššluoti visi nuo praėjusių metų užsilikę uodus baidantys preparatai, kainuojantys apie 20 litų, – pieneliai, pieštukai, purškalai.
Šią savaitę farmacininkė veltui ieškojo, kur užsakyti daugiau tokių paklausių prekių. Tačiau didmenininkai siūlė tik šveicariškų repelentų, kainuojančių apie 30 litų. Ž.Buinickienės manymu, tiek mažai kas norės mokėti.
Paklausos negalėjo numatyti
„Negalėtume teigti, kad iš uodų antplūdžio šiemet nieko neuždirbome. Bet mūsų pelnas nėra iš pačių didžiausių”, – sakė vaistų platinimo įmonės „Armila” direktorius Remigijus Mielinis.
Pasirodė, kad tepalų, aerozolių ir kitokių uodus baidančių priemonių atsargos buvo per menkos. Tokios jų paklausos vaistų pardavėjai tiesiog negalėjo numatyti.
Bet R. Mielinis nuramino, kad jų įmonė jau turi vokiško tepalo nuo uodų, kuris vaistinėje kainuos 15 litų. Kitą savaitę į Lietuvą bus pristatyta ir specialaus aerozolio.
Anot vaistų platinimo įmonės „Limedika” tiekimo vadybininko Almanto Sabo, iš Suomijos jau pajudėjo konteineris su specialiais uodus atbaidančiais preparatais. Lietuvą jis turėtų pasiekti kitos savaitės pradžioje.
Naikintojai džiaugiasi
Šiemet nemažą pelną gavo vabzdžius naikinanti bendrovė „Dezinfa”.
Bendrovės direktorė Margarita Kutkaitė džiaugėsi, kad po kraujasiurbių atakų iš karto kelis kartus padaugėjo užsakymų.
Įmonė kasdien sulaukia maždaug 5 skambučių iš įmonių ir gyventojų.
Gelbėti nuo uodų kviečia lauko kavinės, kaimo turizmo sodybos, masinių renginių po atviru dangumi organizatoriai ir net vestuvininkai.
Keli šimtai litų už išvadavimą nuo kraujasiurbių košmaro jiems nebeatrodo didelė kaina.
Visi pageidaujantieji apsiginti nuo vabzdžių buvo rašomi į eilę, nes šią savaitę buvo beprasmiška purkšti uodų tupimo paviršius – chemikalus būtų nuplovęs lietus.
